„Štai! Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne“ Iz 49, 16 Vardas – tai asmeninė istorija, kurioje sudėtas visas mums Dievo duotas unikalumas ir nepakartojamumas. Kiekvienas esame pašauktas vardu, asmeniškai. Užsiėmimas pažėrė daug lengvumo, laisvumo, atsipalaidavimo, nebijojimo žaisti, pabūti lėlėmis, mažomis mergaitėmis, balerinomis ar karalaitėmis, ir eiti į puotą. Labai dažnai gyvenime būna momentų, kuomet kalbėdami…
„Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kur link nueina.“ Jn 3, 8 Ateina metas išsilaisvinti ir paleisti viską, kas kelia nerimą, baimę, pyktį, skausmą. Priimti susitaikymą. Vėl prisipildyti ramybės, džiaugsmo. Nurimusia širdimi suktis po svaiginančius kvapus dovanojančiomis ievomis ar obelų žiedais. Ir man visai nesvarbu, kas Tu, liūdnas…
„Kaip pakeisti pasaulį ? Eik namo ir mylėk savo šeimą !“ Motina Teresė Ateidami į šį pasaulį, su savimi atsinešame ir puokštę įvairiausių dalykų: savo stiprybes ir silpnybes, savus talentus ir įvairius sugebėjimus, tam tikras savybes ar būdo bruožus… Per gyvenimą, ko gero, į mūsų ausis nubyrėjo ir vis dar nubyra galybė žodžių: „tu visai…
„Bet vieną dieną iš sėklos, atpūstos iš nežinia kur, išaugo nauja gėlė, ir mažasis princas nenuleido akių nuo daigelio , stebėdamas, kaip brinksta didžiulis pumpuras, nujautė, kad iš jo išeis kažkas stebuklinga. Tačiau gėlė vis puošėsi užsidariusi žaliame kambarėlyje, vis rinkosi spalvas. Ji rengėsi lėtai, pamažu derino savo žiedlapius. Nenorėjo pasirodyti visa susiglamžiusi, tarsi kokia…
Darbas porose pažėrė juoko, spontaniškumo, nuoširdumo, apsikabinimų, padrąsinimų ,,Tu gali…“, netgi perspėjimų ,,nenoriu daugiau girdėti jokių nesugebėsiu, nemoku, jokių NE…“ Emocijos ir susikaupimas keitėsi kartu su besikeičiančiais vaidmenimis nuo dailininko iki modelio ir atvirkščiai. Natūraliai kilo klausimai: kam yra lengviau: dailininkui ar modeliui? Tam, kuris sako komplimentus, ar tas, kuris juos girdi? Kaip aš reaguoju…
Aptardami darbus su fotografijomis, stengėmės suprasti save, rasti jėgų pokyčiams. Kas gali paneigti, kad: – moteris negali pjauti akmens (,,Stiprybė“)?, – vairuoti automobilio (,,Sapnas“)?, – šokti tango žaižaruojančiomis spalvomis nutviekstoje salėje (,,Tango“)?, – gyventi jaukiuose namuose (,,Fantazija“)?, – vaikščioti su mylimu žmogumi rūmų takeliais, kur draugiją palaiko ištikimi šuniukai (,,Rojaus kampelis“)?, – stiebtis ir gręžtis…
Kolektyvinis darbas leido suprasti lengva ar sunku yra tiesti kelius link kito žmogaus, dovanoti kitam dovaną, pačiam priimti kito siūlomą pagalbą. Užpildyti ratai formomis ir spalvomis pulsuoja skirtingais įvykiais, patirtimis, emocijomis: albinosė katė, jauna planeta, akis, žuvys, turkiško kilimo gabalėlis, pėdos, laivas, namas, gėlių žiedai, nuvinguriavę keliai, viltingi palinkėjimai… ,,Padovanojau X. šuniukui antkaklį nuo blusų,…
Susitikusios pirmą kartą piešėme savo vardo vizitinę kortelę gėlių pavidalu. Leidome sau sugrįžti į vaikystę. Pašėlioti. Atgaivinti prisiminimus. Kilo įvairios mintys ir klausimai: kaip man sekasi nešioti savo vardą? Gal vardas mane nešioja? Kokia mano vardo istoriją? ,,Perbraukiau pase savo vardą, įrašiau kitą, o kitoje pusėje užrašiau – taisymu tikėti ir pasirašiau“ – būna ir…