‹ Atgal

Iveta Šikšniuvienė: mylėkite gyvenimą

Iveta  Šikšniuvienė  yra  Kauno Šv. Jurgio konvento onkologinių ligonių ir jų artimųjų bendruomenės įkūrėja  ir vadovė. Ji taip pat  įsteigė „Kaniterapinės pagalbos centrą“  Kaune  ir nuveikė daug kitų tarnystės artimui darbų.

Miela Iveta,   gal galėtumėte  daugiau papasakoti apie save?

Labai sunku kalbėti apie save. Viskas kas yra nuveikta, tai bendraminčių nuopelnas. Viena nieko nebūčiau padariusi. Esu dėkinga Dievui už kiekvieną žmogų, kuris atsirado šiame kelyje, už palaikymą už bendrystę. Viskas vyko ir vyksta dėsningai. Studijos Veterinarijos Akademijoje,  darbas su gyvūnais, pažintys su nuostabiais jų šeimininkais. Nuo 2012 metų esu Kauno „M. K. Čiurlionio Lions  klubo“ narė.  Dėka šio klubo prasidėjo pirmieji atsargūs susitikimai su šunimis.  Aklieji,  seneliai,  vaikų namų auklėtiniai, vėliau ir Kauno klinikų vaikų onkologijos skyrius, Onkologijos ir hematologijos klinika, Onkologijos ligoninė.  Šiuo metu studijuoju socialinį darbą Kauno kolegijoje. Šis žingsnis labai dėsningas. Manau, kad tai mano kelias.

Kaip kilo mintis  suburti onkologinių ligonių ir jų artimųjų grupę prie Kauno Šv. Jurgio konvento brolių pranciškonų?

Vienas lemtingas kvietimas atvykti pas sergantį onkologine liga vaiką su šuneliais į namus, paskatino mane dar daugiau pasidomėti, o kas vyksta Kaune,  kur šie žmonės randa nusiraminimą, palaikymą, pagalbą. Iki tol nieko nežinojau apie Šv. Pranciškaus onkologijos centrą. Nežinojau, kad broliai pranciškonai globoja šios ligos paliestus žmones. Su Kauno Šv. Jurgio bažnyčios broliais pranciškonais esu pažįstama nuo 2013 metų, kada vyko Šv. Pranciškaus gyvūnų globos šventė,  Baltosios lazdelės dienos minėjimas ir kt.

 Kokia buvo pradžia?

Kauno  „M. K. Čiurlionio Lions  klubas“  globoja akluosius ir silpnaregius, senjorus, vaikų namuose gyvenančius vaikus.  Klubo darbai ir veikla padrąsino mane siūlyti nariams praplėsti mūsų veiklas ir imtis naujos krypties – remti onkologine liga sergančius žmones. Sulaukusi pritarimo,  kreipiausi į br. Paulių Bytautą OFM.  Pirma mintis buvo švęsti kartu Šv. Mišias,  kurių metu būtų meldžiama Dievo palaimos ir stiprybės onkologinės ligos paliestiems žmonėms, jų artimiesiems.  2014 metais liepos 17 d. buvo aukojamos pirmosios  Šv. Mišios.  Tai ir buvo nelengvo, bet labai reikalingo kelio buriant šią bendruomenę pradžia.

 Kada  ir kaip vyksta bendruomenės  susitikimai?

Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje Šv. Mišios už onkologinės ligos paliestuosiu žmones aukojamos kiekvieno mėnesio trečią sekmadienį. Po mišių visi renkamės vienuolyno patalpoje,  kur geriame arbatą, bendraujame, planuojame keliones, renginius.  Šių susitikimų metu stengiamės nekalbėti apie ligą. Mūsų bendruomenės tikslas –  teigiamos emocijos,  gyvenimas, judėjimas.  Neveltui vis girdisi šūkis „Ne jis – mus, o mes – jį“. Tai stiprus variklis ir motyvacija gyventi. Esu labai dėkinga br. Pauliui Bytautui OFM, kuris globoja bendruomenę nuo pat susibūrimo pradžios. Šiuo metu dvasinę bendrystę ir pagalbą teikia br. Juozapas Marija Žukauskas OFM.  Broliai visada šalia – ir kai linksma, ir kai liūdna.

 Kodėl nusprendėte  dalyvauti „Vilties bėgime“ Klaipėdoje?

Tai puikiausias renginys stiprinti motyvaciją gyventi ir nepasiduoti. Tai  išvyka,  kurios metu stiprėja bendruomeniškumo jausmas.

 Kokie Jūsų ir grupės narių įspūdžiai iš  šių metų „Vilties bėgimo“?

Jau trečius metus atvažiuojame į „Vilties bėgimą“. Antrą kartą užsakomas dviejų aukštų autobusas. Tai geriausias įrodymas,  kad renginys labai reikšmingas ir reikalingas kauniečiams. Esu labai dėkinga už šiltą sutikimą, už globą. Puiki organizacija, nepakartojama šventinė atmosfera ir,   žinoma,   jūra  - prie kurios visada važiuojame atsikvėpti po bėgimo.

Ką norėtumėte palinkėti sergantiems vėžio liga ir jų šeimoms?

Džiaukitės kiekviena diena,  kurią Dievas dovanojo, tikėkite,  mylėkite gyvenimą.  Bendraukite,  dalinkitės,  palaikykite ir stiprinkite vieni kitus.

 Dėkojame už pokalbį.

 Parengė Nijolė Raudytė.