‹ Atgal

Jadvyga Ruginienė: turėkim savo vilties namus

Jadvyga Ruginienė 2016 m. vasario 9 d., Šekai.  Nuotrauka  Benedikto Jurčio.

Jadvyga Ruginienė 2016 m. vasario 9 d., Šekai.
Nuotrauka Benedikto Jurčio.

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas brolis Benediktas Jurčys OFM Pelenų dienos išvakarėse  lankėsi Skuodo rajono Šekų kaimo šviesuolės, literatės, mąstytojos, ilgametės kultūrininkės Jadvygos  Ruginienės namuose.   Sodybos šeimininkė  nuoširdžiai dalijasi  su mumis savo išgyvenimais: „Esu viena iš tų, išgirdusių protu ir širdimi nesuvokiamą diagnozę – onkologinė liga. Labai stengiausi gyventi dorai ir teisingai, galbūt tai dariau brangiam  atminimui mamos, kuri jauna mirė nuo vėžio, galbūt dėl to, kad negalėjau baigti mokslų, nes turėjau paklusti tėvų valiai. Paskui rūpinausi savo šeima, kurioje augo trys dukrytės – dvi pametinukės ir pagrandukė. Daug rūpesčio patyriau, kad jos baigtų mokslus, kad gyventų gerai. Ačiū Dievui, ir dukros, ir anūkai – nuostabūs.  Dėl jų labiausiai stengiausi, o tuo pačiu ir dėl savęs, nes atrodė, kad taip būsiu reikalinga. Dėl mano nenuilstamo darbo pyko vaikai, žentai ir anūkai, o man, matyt, reikėjo realizuoti save. Bet to pasakyti jiems negalėjau. Liga pakeitė viską: vertybes, suvokimą, atjautą, dėmesį, mąstymą.  Šiandien man  vilties namai yra mano trobelė Šekų kaime, trys dukros, keturi anūkai ir keturi proanūkiai, o penktasis – jau  pakeliui su manimi susipažinti….“

TOKS GYVENIMAS

Toks įdomus gyvenimas yra –

Atrodo,  koks čia mokslas

Tą atkarpą mažytę pragyventi,

O gauni kartais tiek,

Kad nežinai, kaip ir patempti.

Kiek vertas, tiek turi, sakys kažkas.

O jei nevertas, bet gauna dovanų?

Dažnai paklausti norim,

Ir nieks į klausimą neatsakys.

Tik Jis nusprendžia -  kam ir kiek,

Tik Jis.

(Jadvyga Ruginienė. Lyg sodo obelis. 2013)

Parengė Nijolė Raudytė