‹ Atgal

Rožių aromatas kviečia apsilankyti Šv. Pranciškaus onkologijos centre Klaipėdoje

Pagaliau sudėliojau savo mintis apie mūsų nuostabų centrą. Nors ir truko man ilgai tai surašyti, bet viskas išplaukė iš mano širdies su padėka jums visiems.  Su vyru Toniu mėgstame gamtą ir važinėtis dviračiais Australijoje bei užsienyje. Beveik kasmet miname po Europą,  o atvykę į Lietuva, vėl pajūriu skriejame savo sudedamais į lagaminą dviratukais….. Prieš keletą metų mynėm dviračiais per Austrijos Alpes iš Vokietijos į Veneciją, taip pat po Kroatijos salas, Prancūziją, Austriją …. Už praeitais metais smagiai skriejom dviračiais piligrimų keliu iš Portugalijos į Ispaniją.  Per savaitę numynę kalnais ir pakalnėmis apie 300 km,  pasiekėme Santjago de Kompostelą. Tai buvo nuostabi kelionė, „pabuvimas su savimi” minant dviračiu,  pasikalbėjimas su „savo vidiniu pasauliu” ir aišku, pasigrožėjimas nuostabia Europos flora ir fauna….Nieko nėra geriau,  už atostogas  su dviračiu.   Jis leidžia patirti visus tris pojūčius – regėjimą, uoslę ir klausą – kartu.

Be atostogų Vakarų  Europoje, didesnę jų dalį praleidžiame Lietuvoje. Visą praeitą vasarą atostogavau tėvynėje. Nežiūrint, kad daug gražaus laiko buvau su giminėmis ir draugais, daugiausiai jo praleidau pajūry Palangoje. Čia kasmet malonu grįžti ir džiaugtis Baltijos jūra, pušynų oru, balto smėlio paplūdimiais, pasakiškais saulėlydžiais, valgyti gardų lietuvišką maistą, o kur dar uogos, grybai…. Vasarą buvo smagu dviratuką minti Baltijos pajūriu su draugais, klausytis aibės įdomių koncertų Palangoje. Mano pačios, kaip ir daugelio mūsų, svarbiausia gyvenimo svajonė – gera sveikata,  gyventi ir džiaugtis „pagal amžių” – kaip kažkada tai išsireiškė mano gerbiamas kolega, su kuriuo kartu 16 metų dirbom vienoje inžinerijos  įmonėje Vilniuje.
Palikus žiemą Melburne, Australijoje, smagu antrą kartą metuose pasidžiaugti vasara. Todėl ir leidžiu laiką Tėvynėje,  Lietuvoje. Laikas praskrenda visada labai greit. Jau keletą metų aplankau Šv. Pranciškaus onkologijos centrą Klaipėdoje.  Nuo pat pirmos dienos čia suradau dar vieną „šeimą“, nes, tik atvėrus duris, jaučiuosi laukiama!  Čia dirbančių žmonių atsidavimas,  pagalba ir dėmesys kitiems, jų paaukotas laikas ir pasidalijimas savo gyvenimo patirtimi šį centrą padare žinomu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Centre yra netgi viešbutukas, kuriame galima apsistoti. Centras kasmet vystosi ir klesti, o lėšomis, deja,  turi pasirūpinti pats.  Remia Lietuvos vyriausybė,  Klaipėdos savivaldybė, vietinės ir užsienio organizacijos,  žmonės,  organizuojami paramos  renginiai, tokie kaip  „Vilties bėgimas”, motociklininkų akcija  „1000 Vilties kilometrų”, Rotary klubo renginys „Judėk pirmyn su viltimi“  ir daugelis kitų.  Mes, lietuvių bendruomenė Melburne, jau penketą metų  irgi  stengiamės  prisidėti  lėšomis.  Praeitais metais palangiškė  Danielė  su savo vyru, šiuo metu gyvenantys Melburne,  mielai prisidėjo prie Šv. Pranciškaus onkologijos centro paramos renginių. Jie  padovanojo keliolika porų kokybiškų batų,  kuriuos mes, lietuvaičių grupelė,  įvairiais būdais pardavinėjo Melburne,  o surinktos lėšos pasiekė Šv. Pranciškaus onkologijos centrą. Tai buvo nuoširdi mūsų, esančių  toli nuo tėvynės,  dovana.  Juk centras laukia visų, tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek ir užsienyje! Centre nemokamai konsultuoja psichologė, galima pasilepinti individualia relaksacija ir parafino procedūra kojoms bei  rankoms, vyksta įvairios paskaitos ir užsiėmimai, įdomios terapijos,  tokios kaip  grupinės relaksacijos, muzikos, šokio, meno, rankdarbių, kurios suteikia teigiamų emocijų, padeda įveikti stresą, gerina fizinę ir dvasinę sveikatą. Čia visada galima susitikti ir pabendrauti su broliais pranciškonais. Centras suteikia žmonėms ne tik galimybę fiziškai ir psichologiškai sustiprėti, bet ir pažinti savo dvasinį pasaulį.

Praeitą vasarą turėjau progos dar artimiau susipažinti su centro paslaugomis ir  darbuotojais. Labai patiko relaksacijos  ir muzikos terapijos užsiėmimai, suteikę daug teigiamų emocijų.  Po jų jaučiausi žvali, sveika gal net ir „atjaunėjusi”. Gera buvo asmeniškai pasikalbėti su psichologe.  Tai man leido dar daugiau sužinoti ir suprasti, kaip svarbu yra  gyventi „čia ir dabar”. Angliškas žodis „present”, turintis dvi prasmes: „dabar” ir „dovana” tiksliai nusako,  kad gyvenimas dabartyje  yra dovana!
Po kelių savaičių, praleistų centre, atsisveikinau  su darbuotojais ir jiems talkinančiais savanoriais, apsikabinom, palinkėdami  vieni  kitiems  sveikatos. Nuostabi ramybė ir palaima apėmė kūną ir sielą, nes žinau, kad būsiu vėl laukiama svečiuose šią vasara. Išėjusi iš centro, pamačiau brolį Benediktą, atidžiai apžiūrintį kiekvieną rožių žiedą, krūmą, o jų čia  keli tūkstančiai – įvairių spalvų ir kvapų….jos tarsi iš tolo savo aromatu kviečia apsilankyti mus Šv. Pranciškaus onkologiniame centre.
Atostogos pasibaigė, bet palikau Lietuvą neilgam. Ruduo, žiema prabėgo.  Dabar,  pavasarį, gandrams sugrįžus į gimtinę, širdyje jaučiu žibučių kvapą….ir laukiu šių metų svajones išsipildymo – dalyvauti Lietuvos šimtmečio dainų šventėje Vilniuje. Su malonumu prisijungiau prie mišraus choro „Dainos sambūris” Melburne. Lankau repeticijas, koncertuojame, ruošiamės šventei. Nekantriai laukiu vasaros. Tikiu, kad mano širdis virpės, akys žibes nuo ašarų, kai aš Vingio parke kartu su kitais tūkstančiais lietuvių iš viso pasaulio dainuosiu savo gimtinei, tėvynei Lietuvai, apkabindama ją ir išreikšdama jai savo padėką ir meilę per muziką ir dainą…..

Virginija Mičiūnaitė – McKittrick
2018, Melburnas, Australija