„Štai! Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne“ Iz 49, 16
Vardas – tai asmeninė istorija, kurioje sudėtas visas mums Dievo duotas unikalumas ir nepakartojamumas. Kiekvienas esame pašauktas vardu, asmeniškai.
Užsiėmimas pažėrė daug lengvumo, laisvumo, atsipalaidavimo, nebijojimo žaisti, pabūti lėlėmis, mažomis mergaitėmis, balerinomis ar karalaitėmis, ir eiti į puotą.
Labai dažnai gyvenime būna momentų, kuomet kalbėdami apie save, vartojame trečią asmenį, nes taip lengviau. Tarytum išliejame ne savo širdį, o kažkieno kito. Taip įkūnijame save į kitą asmenybę, suteikdami sau kitą vardą: ,,ZIVA, GRANA, PETRI, MONA, GITE“, tačiau širdžių gelmėj suvokiam, jog tai yra patys giliausi mūsų sielos šauksmai, ko aš trokštu:
– ,,GRAŽI, RYŽTINGA, PROTINGA“
– ,,STIPRI, PROTINGA, PASITIKINTI SAVIMI“
– ,,KANTRI, RYŽTINGA, PATIKIMA“
– ,MOTERIŠKA, ELEGANTIŠKA, JAUSTI RAMYBĘ”
– ,RAMYBĖ, SUSIKAUPIMAS, SIELOS LENGVUMAS”