Socialinė pagalba ir paslaugos

Šv. Pranciškaus onkologijos centro socialinės veiklos vadovė Irena Baltiejienė

Šv. Pranciškaus onkologijos centro socialinės veiklos vadovė Irena Baltiejienė

Kokią socialinę pagalbą Šv. Pranciškaus onkologijos centre gali gauti onkologinę ligą  išgyvenantis žmogus ir  jo  šeimos nariai?

Onkologinėmis ligomis sergantys/sveikstantys/šeimos nariai susiduria su gausybe problemų, kurias sunku, o kartais ir neįmanoma apibūdinti klinikiniais terminais, kurios negali būti gydomos ar sprendžiamos tradiciškai mediciniškai.

Psichologinis konsultavimas – viena iš pagalbos priemonių.

Liga gali kelti nerimą, pastūmėti užsisklęsti kartais  netekti vilties ir maištauti prieš Dievą. Bet taip pat ji gali padėti žmogui subręsti, įžvelgti, kas gyvenime neesminga ir atsigręžti į tai, kas esminga. Labai dažnai liga paskatina ieškoti Dievo ir prie jo sugrįžti. Popiežius Benediktas XVI pataria kiek­vienam turėti dvasios vadovą, kuris padėtų gilinti žinias apie save, sutvirtinti sąjungą su Viešpačiu

Dvasinė pagalba padės atstatyti darną onkologine liga sergančiųjų ir jų artimųjų dvasiniame gyvenime.

Savigalbos grupės – problemų sprendimo būdas, pagrįstas asmeninės patirties bei rūpesčių dalijimusi. Savigalbos grupės nariai skatina vienas kitą spręsti esančias problemas per:

emocinę paramą (dalijimasis jausmais ir nusivylimais žinant, kad būsi suprastas),

dalijimąsi informacija (kiekvienas grupės narys atsineša savo žinias ir patirtį),

idėjų skleidimą (bendrų problemų sprendimo būdų ieškojimas). Susirgus onkologine liga mums reikia žmogaus, kurį slegia panašūs rūpesčiai arba netolimoje praeityje slėgė panašus sielvartas ar/ir netektis. Bendraujant su tais, kurie turi dalį jų patyrimo, savitarpio grupės dalyviai  suranda įkvėpimo padėti sau pagerinti gyvenimo kokybę. Taip jie padeda vienas kitam vertinti savo galimybes, spręsti emocines, elgesio bei psichinės sveikatos problemas, susidoroti su stresinėmis situacijomis, spręsti problemas arba keisti dabartinę situaciją.

Šv. Pranciškaus onkologijos centro savigalbos  metodikos rengimo grupė (iš kairės- I.Baltiejienė, A. Kerpytė, I. Embrektienė, S. Pumpurs, J. Kasnauskienė

Šv. Pranciškaus onkologijos centro savigalbos metodikos rengimo grupė (iš kairės- I.Baltiejienė, A. Kerpytė, I. Embrektienė, S. Pumpurs, J. Kasnauskienė

Onkologinį  susirgimą lydi daug fiziologinių, psichologinių, socialinių ir ekonominių pokyčių. Žinia apie ligą atneša daug skausmo, pasimetimo, nevilties. Kyla klausimai ne tik apie ligą, egzistenciją,  bet ir kasdieninio gyvenimo klausimai – kaip aš gyvensiu su šia liga? Kaip reaguos šeima, artimieji, draugai sužinoję apie ligą? Kas su manimi bus, jeigu negalėsiu dirbti? Kaip išspręsiu finansinius sunkumus? Ligą išgyvena ne tik sergantis asmuo, jo artimieji patiria neaiškumo, nevilties, nežinomybės jausmus – kaip elgtis, nuo ko pradėti, ką sakyti sergančiajam, vaikams, kaip susitvarkyti su staiga užgriuvusias rūpesčiais? Natūralu, kad sergančiajam, jo šeimos nariams, artimiesiems yra reikalinga kompleksinė pagalba, kuri palaikytų onkologinių pacientų bei jų artimųjų psichosocialinę gerovę, sumažintų įtampą ir padidintų viltį.

Ligos pasekmėms įveikti Šv. Pranciškaus onkologijos centro darbuotojai ir profesionalūs savanoriai  teikia bendrąsias socialines paslaugas ligoniui (ligonio artimiesiems), kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami be nuolatinės specialistų pagalbos, teikiamomis paslaugomis:

  • Informavimo.
  • Konsultavimo.
  • Sociokultūrinės paslaugos.

Informavimas –  reikalingos informacijos apie socialinę pagalbą suteikimas sergančiajam, šeimai, šeimos nariams. Ši informacija yra pateikiama atvykus į Šv. Pranciškaus onkologijos centrą, taip pat centro internetiniame puslapyje.

Konsultavimas -  tai  būdas kartu su ligoniu/šeimos nariu įsitraukti ir analizuoti ligonio/šeimos problemines situacijas, ieškoti veiksmingų problemos sprendimo būdų (socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose),  apsvarstyti pagalbos alternatyvas. Konsultavimas yra bendravimas „akis į akį“,  kai Šv. Pranciškaus onkologijos centro darbuotojai, savanoriai ir ligonis /šeimos narys kartu ieško galimų problemos sprendimo būdų. Konsultavimas apima praktinius patarimus ir pagalbą. Pagalba įmanoma suteikti tik pačiam sergančiajam/šeimos nariui suinteresuotai dalyvaujant pokyčiuose. Kadangi kiekvienas ligos atvejis individualus ir unikalus, aptarsime pagrindines priemones, kurios gali būti naudingos sprendžiant  ligos pasėkoje atsiradusias problemas.

Informavimas, konsultavimas dėl problemų, susijusių su sveikata:

  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo  tvarka;
  • Netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavimo tvarka;
  • Pagalbos  į namus paslaugos gavimo tvarka;
  • Dienos socialinės globos asmens namuose paslaugos gavimo tvarka;
  • Transporto organizavimo  paslaugos gavimo tvarka;
  • Techninės pagalbos priemonių gavimo tvarka.

Informavimas, konsultavimas esant finansiniams sunkumams:

  • Socialinės pašalpos gavimo tvarka;
  • Būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijos gavimo tvarka;
  • Vienkartinės pašalpos gavimo tvarka.

Sociokultūrinės paslaugos – laisvalaikio organizavimo paslaugos, teikiamos siekiant išvengti socialinių problemų, mažinant socialinę atskirtį, aktyvinant bendruomenę ir, kurias teikiant ligonis/sveikstantysis/šeimos narys gali bendrauti, dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, užsiimti mėgstama veikla. Psichologai teigia, kad ypač efektyvi paties žmogaus pasirinkta veikla. Šioje veikloje sukaupiamos protinės, emocinės, valios pastangos užsibrėžtam rezultatui siekti, įgyvendinama kūrybinė vaizduotė ir pan. Teigiamos emocijos stiprina sergančiojo/šeimos nario  norą veikti, padeda prasiblaškyti arba „pailsėti“ ir atstato jėgas, palaiko dėmesį, mąstyseną, praplečia bendravimą, stiprina pažintines ir fizines jėgas. Grupinių užsiėmimų, įvairių terapijų taikymas, dalyvavimas bendruomenės susitikimuose teikia ne tik psichologinę, fizinę, emocinę naudą, skatina teigiamai mąstyti, pasirinkti tinkamus sprendimus ir atsisakyti neigiamų minčių, bet tai yra puikus laisvalaikio užsiėmimas. Būdamas atviras pasauliui, ligonis lengviau susitaiko su liga ir lengviau ją įveikia ar bent jau lengviau išgyvena jos šalutinius požymius. Meno terapija yra viena seniausių žmogaus kūrybinės, emocinės, jausmų, minčių ir saviraiškos priemonių, padedančių atskleisti suvokiamą ir nesuvokiamą žmogaus vidinę ir išorinę realybę.  Šiuo požiūriu menas tampa labai dėkinga erdvė psichoterapiniams tikslams įgyvendinti. Meno terapija turi keletą atmainų: dailės, muzikos, judesio, užimtumo  ir kt.

Šv. Pranciškaus onkologijos centro darbuotojų ir savanorių teikiamų paslaugų ir pagalbos priemonių sąrašas nėra baigtinis. Jis kinta, yra papildomas priklausomai nuo paslaugų poreikio.

Pagrindinių sąvokų paaiškinimas:

Socialinė pagalba - socialinių, ekonominių, teisinių ir organizacinių priemonių sistema ar visuma, kuri padeda įveikti ar sumažinti patiriamas problemas, kurios apsunkina sergančiojo onkologine liga ar šeimos gebėjimą susidoroti su iškilusiomis problemomis. Socialinė pagalba yra orientuota ne tik į šeimos problemų sprendimą, bet ir į jos stiprinimą bei ugdymą, siekiant atstatyti jos vidinį potencialą susidoroti su esamomis problemomis.

Socialinė parama yra apibrėžiama kaip paslaugos ar sistema, teikianti išmokas asmenims, turintiems mažas pajamas ar teisę į paramą.  Socialinė parama labiau akcentuoja paramą pinigais, kai ligonis, jo artimieji laikinai susiduria su iškilusiais pavojais, finansiniais sunkumais. Piniginė parama šeimai ar asmeniui daugiausiai teikiama pašalpomis arba kompensuojant tam tikras išlaidas. Tačiau socialinė parama yra suprantama ir kaip teigiama žmogaus arba grupės įtaka probleminių situacijų atveju. Paramos rūšys – instrumentinė ir emocinė. Instrumentinės paramos atveju šeimos narys/artimasis /draugas ir kt. atlieka tokias funkcijas, kurių pats ligonis (šeima) savarankiškai negalėtų atlikti. Ši paramos rūšis pasireiškia  nuo techninės pagalbos (padėti pavalgyti, apsirengti, nueiti į parduotuvę)  iki paprastos paramos ligos atveju. Emocinė parama – ligonio pasitikėjimo savimi jausmo stiprinimas, bendravimas, dalijimasis kasdieniais džiaugsmais ir rūpesčiais.

Socialinių  paslaugų  teikimas yra vienas iš pagrindinių  socialinės paramos formų.  Socialinės paslaugos – tai pagalbos asmenims suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis, tai pagalbos priemonė ligonui/artimąjam praradusiam ar iš dalies neturinčiam tam tikrų gebėjimų savarankiškai rūpintis ligonio (šeimos) gyvenimu. Teikiant socialines paslaugas siekiama patenkinti  asmens gyvybinius poreikius, išsaugojant  orumą, atkurti ligonio (šeimos) gebėjimą pasirūpinti savimi.

    Informaciją parengė   Jolanta Kasnauskienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė