‹ Atgal

ŠVENTASIS PRISIKĖLIMAS

Pastebėjau, kad velykinis džiūgavimas ir sveikinimai iš mūsų gyvenimo kažkaip slėpiningai greit pasitraukia. Jų vietą užima stilizuoti Velykų margučiai ant stalo   ir už lango žaidžiantis pavasaris, nors Velykų šventimas bažnyčiose tęsiasi penkiasdešimt dienų iki Sekminių sekmadienio; tęsiasi džiaugsmingai – lyg vienas Didysis sekmadienis. Tad klausiu: koks mūsų tikėjimo matmuo, ar jame gyvena tikras žmogus ir kartu Dievas – Jėzus Kristus? Apaštalai jau nebebuvo tikėjimo pradinukai, vis dėlto, jie – mokytojo Jėzaus iš Nazareto mokiniai – apie prisikėlimą “nieko nesuprato; tos kalbos prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma” (Lk 18, 34).  Nuo šio įvykio praėjo beveik 2 tūkst. metų. Per Jėzaus mirtį pasaulyje nušvinto krikščionybė kaip naujos ir šventos vilties gyvenimas, liudijantis mūsų egzistencijos prisikėlimo kultūrą. Tačiau, ar suvokimas apie prisikėlimą nors kiek pasikeitė? Pagal statistiką tik 2-4% Klaipėdos gyventojų sekmadieniais dalyvauja pamaldose. Kiek iš jų išpažįsta kertinį krikščionių tikėjimo Credo – kūnų prisikėlimą iš numirusiųjų? Kažkas parašys apie mūsų kartą – jie nieko nesuprato; tos kalbos prasmė jiems liko paslėpta… Mums, prisilietusiems prie HT technologijos galimybių, įtaru: gal mes gyvename virtualiame pasaulyje, kur visuotinis mirusiųjų „pabudimas“ tikrai įmanomas kaip visuotinė simuliacija…. Prisikėlęs Jėzus, tai – holograma… Evangelijos tekstai tam neantrina ir panašiems samprotavimams nepritaria. Jėzaus prisikėlimo neturėtume įsivaizduoti kaip mirusiojo (fizinio žmogaus kūno) išėjimo iš kapo rūsio. Prisiminkime ligonio Lozoriaus iš Betanijos kaimo atvejį. Jėzaus prisikėlimas nėra lavono reanimavimas. Pasaulis daug tokių ligonių bylų pažįsta. Tačiau panašūs atvejai nekeičia civilizacijos virsmo,  kaip kad Jėzaus prisikėlimas.  Tik Prisikėlusysis yra mūsų Dievas. Jis niekada nebus Dievu pasauliui, kuriam tikėjimas yra “bobučių” reikalas,  tol kol  neįvyks tikrasis atsivertimas.  Besimeldžiantis jaunimas yra potencialus ženklas pasauliui atsiversti, naujai atrasti save socialinėje Bažnyčios politikoje, įsitraukti į solidarumo bendruomenes, kurios garantuoja pasyvaus, tačiau vis dėlto kokybinio pokyčio dvasinę kryptį. Jėzaus prisikėlimas yra istorinis įvykis, kurio kaip ir mirties neįmanoma pakartoti. Jėzaus prisikėlimą atpažįstame, jame dalyvaujame tik per tikėjimą. Prisikėlimas neįvyko už laiko ir erdvės. Jis įvyko Jeruzalėje… Dar daugiau: Jis pasirodė Marijai Magdalenai, mokiniams iš Emauso ir mokiniams prie Tiberiados ežero. Sveikindamas Velykų šventės proga noriu paguosti, kad visi, kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai (plg. Lk 20, 36).

Brolis Benediktas OFM