‹ Atgal

Biblioterapija

Į biblioterapijos užsiėmimus  kviečiame    mėgstančius skaityti. Skaitymas – viena iš asmens socializacijos formų, skaitydami mes mokomės, pažįstame pasaulį, suvokiame tiesiogiai per asmeninę patirtį sunkiai apčiuopiamus dalykus. Pavyzdžiui, jausmai – visi juos išgyvename, bet ar juos atpažįstame savyje, juo labiau – kitame asmenyje? Daug paprasčiau tai pavyksta skaitant, – kai JAUSMUS, PATYRIMUS, IŠMINTĮ grožinės literatūros kūrinyje aprašė profesionalai, savo srities meistrai. O juk rašytojai – taip pat žmonės, patiriantys kasdienybės išbandymus. Giliuoju skaitymu išjautę tekstą ir jį aptarę grupėje, mes galim pasimokyti, tai yra praplėsti savo akiratį, atrasti naujus problemos sprendimo kelius, sustiprinti viltį.
Biblioterapija yra veikla, kurios metu gilinamės į universalias žmogiškąsias vertybes atspindintį tekstą (pasakojimą, istoriją). Skaitomas turinys suvokiamas remiantis asmenine patirtimi ir  apie tai diskutuojama (su biblioterapeutu ir grupėje). Užsiėmimo metu emocinio palaikymo atmosferoje siekiame patirti teigiamų emocijų, geriau pažinti save ir pakeisti savo vidinį dialogą (požiūrį ir mąstymą).
Užsiėmimų ciklas – mėnuo, susitikimų grupėje metu kūrybingai naudosimės J. Sučylaitės lietuvių kalba išplėtotu „Jautrumo sunorminimo“ metodu, remiantis A. Hynes ir M. Hynes-Berry metodika (J. Sučylaitė, L. Švedienė. Poetikos terapijos metodas reabilitacijoje, 2012). Užsiėmimai gali būti paįvairinami dailės, kūrybinio rašymo intarpais.
Terapijoje vyksta grupiniai (iki 8 klientų) bei individualūs užsiėmimai. Terapijos apimtis – keturi užsiėmimai (kartą per savaitę), vieno užsiėmimo trukmė – 60 – 90 min. Užbaigus pilną biblioterapijos ciklą, klientams rekomenduojama padaryti pertrauką (bent porą savaičių, tuo metu gali būti pateikiamos individualios rekomendacijos skaitymui).  Po kurio laiko terapija gali būti tęsiama nauju ciklu.
Metodo specifiką sudaro meninio žodžio naudojimas poveikiui. Skaitant meninį tekstą, vyksta ne tik informacijos priėmimas, bet ir žadinami asmens emociniai pojūčiai, aktyvinama vaizduotė. Tai padeda asmeniui savo problemą pamatyti plačiau būties kontekste. Dialogas, aptariant kūrinio herojų, leidžia netiesiogiai kalbėti apie save, kas padeda įsitraukti į komunikaciją, išgyventi bendrumo su kitais jausmą. Įsijungimas į bendrą kūrybinę veiklą skatina patirti geras emocijas, pamiršti ligą.
Apgailestaujame, bet asmenims sergantiems epilepsija, naudojantiems  stiprius psichotropinius vaistus, sergantiems šizofrenija terapija netaikoma.  (Aprašą parengė dr. Daiva  Janavičienė)