Išleidau savo širdį pasivaikščiot
,,A, kokia tu graži, mano meile, kokia tu graži!“ (Gg 4, 1) Tiek visko padarėme bei patyrėme, kad ir į žodžius sunku sutalpinti. Pabaigos visuomet turi savo žavesio, galbūt todėl, kad paauginę vieni kitus, neriame į gilesnius vandenis, kurie niekada nesibaigia. Dalintis savu gyvenimu, kapstytis po senas žaizdas, atverti susikaupusias nuoskaudas, garsiai verkti ir garsiai…