Br. Benediktas Jurčys OFM
Artimo laukimas – Rojaus sugrįžimas
Mūsų nebedomina ir nebestebina kalbos apie visame pasaulyje augantį epidemijų mastą, juolab mes pakeisti čia nieko negalime. Netgi onkologinės ligos epidemija mūsų nebegąsdina, nors ji kelia grėsmę visai žmonijai; nors nieko gero jos plitimo sumažinimui nedarome… Šiandien mes savo „ausį“ labiau sukame link naujadarų: technoepidemija – interneto tironija. Iš tiesų, tai – užrašas virš durų, kur praleidžiami likusieji mūsų gyvenimo metai, kur gvieši nepasotinamas izoliacinio vienišumo virusas.
Kas turėtų atsitikti ar įvykti žmogaus gyvenime, kad jis sugebėtų išsilaisvinti iš šios pseudo individualistinės kibernetinės erdvės, kurį sukūrė praėjusių amžių „švietėjai”? Ko reikia, kad žmogus imtų laukti savo artimo – prarasto Rojaus ar tiesiog dalyvautų jo atėjime? Nors laikraščių pirmieji puslapiai liudija, kad agresyvumas, svetimumas, žiaurumas yra „duona“ kasdieninė kiekvienam, neturinčiam ir nelaukiančiam artimo, vis dėlto, Dievą tikintiesiems – pažadėtas atnaujinimas, kurio laukiame, yra prasidėjęs Kristuje, jame atsiskleidžia mūsų laikinojo gyvenimo prasmė. Vildamiesi amžinojo gyvenimo, stengiamės darbuotis artimo labui.
Todėl klausiame: kodėl mūsų kūrybinės galios gali būti naudojamos artimo laiminimui ir jo pasmerkimui? Kodėl mums duotas toks pasirinkimas? Kas apsprendžia mano pasirenkamą tikslą?
Kūrybos ir darnių santykių trūkumas, švytinčio meno ir nesavanaudiškos meilės stoka iš pamatų – aukštyn kojomis verčia žmogaus gyvenimą, atimdama iš jo buvimo žmogumi esmę. Toks žmogus, pats to nesuvokdamas, pririša empatiją prie savo būties dugno, sau nepalikdamas jokios vilties išgyventi Dievo artumo džiaugsmą, kuris mūsų kūrybai suteikia malonę ir galią sutikti artimą.
Susitikimas su artimu ne skaitmenoje (išmaniųjų telefonų adresų knygelėje), o savo sielos teritorijoje šiandien iš mūsų reikalauja ypač didelių sakralios kūrybos pastangų, nes laukiame palaimintosios vilties – mūsų Artimo – Dievo šlovės apsireiškimo. Pagal apaštalą Paulių, mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną.
Brolis Benediktas Jurčys OFM,
Klaipėda, 2013 12 10
