Man labai gaila, kad dabar nebeklausinėju Dievo kaip anuo metu…
Kartą, besimelsdamas paklausiau jo, ar pasaulyje yra daugiau gėrio, ar blogio? Ir jeigu gėrio yra daugiau, ar jis gali būti sunkesnis už blogį?
Dar ir dabar prisimenu, kaip šis antrasis klausimas man buvo atsakymas į pirmąjį: gėris negali būti sunkesnis už blogį, nes jis yra viltis. Iš tiesų, gėrio visada yra daugiau, nes su mumis – adventinė viltis. Blogis neturi vilties! Štai, kaip kreipiasi angelas Gabrielius į mergelę Mariją: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!” (Lk 1,28). Šiuo metafiziniu mostu Viešpats išplėšė ir mus iš nuodėmės, kad išgirstume slaptuosius Dievo sprendimus.
Dievo paslaptis įsikūnijo moters įsčiose, kad nuo šiol Viešpats galėtų būti su mumis. Todėl ir mūsų gyvenimas yra šios perteklinės adventinės malonės virsmas į amžinąsias Kalėdas. Štai, koks mums duotas pažadas: “Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos” (Mt 28, 20). Nuo šios džiugios naujienos neatskiriamas nė vienas.
Deja, pati ciniškiausia frazė, tiesiog blogio opiumas, „valgyk, gerk ir linksminkis, nes rytoj mirsi” pasisėjo žmonijos genome… Žinoma, žinoma mirsi kartu su markize Pompadur, kuri save ir karalių guodė po Prancūzijos kariuomenės pralaimėjimo prūsams Rosbacho mūšyje. Abu jie guodėsi žodžiais: „po manęs – nors ir tvanas”…
Dabar nebeklausinėju Dievo kaip anuo metu… Atsakymo ieškau knygose… Kodėl Dievas leidžia tai įvykti? Kodėl jo nebeklausinėju? O gal ir blogis turi viltį, kad galėtų būti dar blogiau?
Ar užtenka pasakyti, ar parašyti: „Ne. Ne, blogis neturi vilties!” Tiesa, man niekada neteko girdėti ar skaityti, kad blogis galėtų viltis, apart Švento Rašto Pradžios knygos 3 skyriaus 4-os eilutės: „Bet žaltys tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite… ir būsite kaip Dievas!” Vis dėlto blogis pralaimėjo, įtikėjęs į savo nemirtingumą. Tik Dievas yra amžinas.
Nuo Kalėdų blogio bus dar mažiau… Ant metafizinių svarstyklių – Emanuelis su mumis!
Apie tai skelbia ankstyvosios krikščionybės himnas:
„Mažas štai guli, viešpataut atėjęs,
vaisiau tu šventos, be dėmės Mergelės,
Kristau, nuo dabar jau valdyk pasaulį,
Mylimas amžiais”.
Tai yra mūsų pergalė! Klausyk kaip džiūgauja angelų pulkai, – žmonijai apsireiškė amžinasis gyvenimas. Kristus mums gimė: ateikite jo pagarbinti!
Br. Benediktas Jurčys, OFM, Klaipėda, 2014 12 11
