Graži Šv. Pranciškaus onkologijos centro bendruomenės tradicija – suruošti vasaros stovyklą 40 kilometrų atstumu nuo Klaipėdos, Cigonaliuose. Lietuviška vasara: saulė, lietus, vėjas, rūkas, debesys skleidė tik mūsų kraštui būdingas spalvas.
Keturios dienos, praleistos kaip viena, nes buvo pripildytos įvairiausia veikla. Brolių pranciškonų – Benedikto Jurčio, Jurdano Statkaus ir Evaldo Darulio rekolekcijos sustiprino klausančiųjų sąmoningą apsisprendimą, kad Dievas tikrai egzistuoja žmogaus gyvenime. Kūno sveikata, paliesta onkologijos kirčių, stiprės ir gis greičiau, sveikstant dvasiai. Juk kaip svarbu suprasti, ko noriu iš gyvenimo, kur link keliauju, apie ką svajoju. Kokia stipri maldos jėga, kai po jos į mūsų širdis ateina meilė.
Brolis Astijus Kungys OFM, su jam būdinga dvasine jėga, kalbėjo apie Bažnyčios gailestingumą. Tik gailestingas Dievas yra raktas, atrakinantis užkietintas širdis. Juk Bažnyčios misija yra suteikti dvasinę pagalbą kiekvienam, šiame sumaišties laike klaidžiojančiam gyvenimo klystkeliuose, užribiuose ir akligatviuose. Bažnyčia turi padėti kiekvienam ieškančiam atrasti savo gyvenimo kryptį, statyti tvirtą gyvenimo pagrindą. Ir prasideda viskas nuo gan paprastų dalykų: pradėti dieną kryžiaus ženklu, sukalbėti „Tėve mūsų“, palaiminti savo vaikus ir artimuosius, pavesti Dievui savo dieną. Bažnyčia šiuos metus paskelbė Gailestingumo metais. Kiek gi jo turime kiekvienas iš mūsų?
Kas vakarą stovyklautojai buvo džiuginami įvairia menine programa. Daug diskusijų ir pamąstymų sukėlė filmo „Šventi svečiai“ žiūrėjimas. Savo dainomis ir giesmėmis Arūnas Raudonius ir jo žmona priminė, kokios gilios mūsų tautos tradicijos šimtametėse giesmėse. Šilumą, gėrį ir tikėjimą skleidė Angelės Joknytės sukurtos giesmės. Gražiai liejosi į vieną visumą autorės grojami gitaros garsai, aksominis balsas ir visų klausytojų pritarimas, šlovinant Kūrėją. Tikrai jutome, kad sėdim „širdim susiglaudę“ ir išgyvenam tas pačias emocijas, kurias stiprino ir Dalios Kanclerytės skaitomi įtaigūs poezijos posmai.
Rankdarbių terapijos vadovės Daiva Katiševskaja ir Genovaitė Žukauskienė per laisvą laiką tarp rekolekcijų pamokino, kaip galima pačiam pasigaminti gražiausius atvirukus, nusivelti iš įvairių spalvų vilnų linksmus veltinukus muilo gabalėliui. Šie mieli darbeliai ilgai primins šių metų Cigonalių įspūdžius, juo labiau, kad visi stovyklos dalyviai apsikeitė atvirukais su pačiais gražiausiais palaiminimais vienas kitam. Štai vienas iš jų: „ Tegu siela pagražina tai, ką trokšta matyti tavo akys, kad paprastoje kasdienybėje slypinčią begalybę įžvelgtum“
Iki susitikimo 2016 metais Cigonaliuose!
Regina Daubarienė,
Šv. Pranciškaus onkologijos centro savanorė
Dėkojame Lietuvių Katalikų religinei šalpai už bendruomenės „Vilties piligrimai” rekolekcijų „Dievo šviesoje: suprasti, atjausti, padėti” dalinę paramą
