Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas brolis Benediktas Jurčys OFM Pelenų dienos išvakarėse lankėsi Skuodo rajono Šekų kaimo šviesuolės, literatės, mąstytojos, ilgametės kultūrininkės Jadvygos Ruginienės namuose. Sodybos šeimininkė nuoširdžiai dalijasi su mumis savo išgyvenimais: „Esu viena iš tų, išgirdusių protu ir širdimi nesuvokiamą diagnozę – onkologinė liga. Labai stengiausi gyventi dorai ir teisingai, galbūt tai dariau brangiam atminimui mamos, kuri jauna mirė nuo vėžio, galbūt dėl to, kad negalėjau baigti mokslų, nes turėjau paklusti tėvų valiai. Paskui rūpinausi savo šeima, kurioje augo trys dukrytės – dvi pametinukės ir pagrandukė. Daug rūpesčio patyriau, kad jos baigtų mokslus, kad gyventų gerai. Ačiū Dievui, ir dukros, ir anūkai – nuostabūs. Dėl jų labiausiai stengiausi, o tuo pačiu ir dėl savęs, nes atrodė, kad taip būsiu reikalinga. Dėl mano nenuilstamo darbo pyko vaikai, žentai ir anūkai, o man, matyt, reikėjo realizuoti save. Bet to pasakyti jiems negalėjau. Liga pakeitė viską: vertybes, suvokimą, atjautą, dėmesį, mąstymą. Šiandien man vilties namai yra mano trobelė Šekų kaime, trys dukros, keturi anūkai ir keturi proanūkiai, o penktasis – jau pakeliui su manimi susipažinti….“
TOKS GYVENIMAS
Toks įdomus gyvenimas yra –
Atrodo, koks čia mokslas
Tą atkarpą mažytę pragyventi,
O gauni kartais tiek,
Kad nežinai, kaip ir patempti.
Kiek vertas, tiek turi, sakys kažkas.
O jei nevertas, bet gauna dovanų?
Dažnai paklausti norim,
Ir nieks į klausimą neatsakys.
Tik Jis nusprendžia – kam ir kiek,
Tik Jis.
(Jadvyga Ruginienė. Lyg sodo obelis. 2013)
Parengė Nijolė Raudytė