Spalio 2 dieną šv. Pranciškaus Asyžiečio iškilmės išvakarėse J. E. kardinolas Juozas Audrys Bačkis aukojo šv. Mišias Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje. Po to susitiko su Šv. Pranciškaus onkologijos centro bendruomene „Vilties piligrimai“. Svečią lydėjo Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos vyresnioji Aldona Dalgėdaitė ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras br. Algirdas Malakauskis OFM. Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė kardinolą supažindino su centro veikla ir teikiamomis paslaugomis ligoniams ir jų artimiesiems. Susitikimo pradžioje Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas Br. Benediktas Jurčys OFM susirinkusiems pristatė ką tik išleistą kardinolo J. A. Bačkio autobiografinę knygą „Taip, laimingas“. Su onkologinių ligonių ir jų artimųjų bendruomene kardinolas dalijosi savo tikėjimo ir pašaukimo istorija. „Einant gyvenimo keliu, aš buvau pasiruošęs priimti Dievo meilę“- kalbėjo jis. J. A. Bačkis pradėjo daug naujų etapų savo gyvenime, kai teko keisti ir vietas, ir šalis. Bet, pasak jo, šiš gyvenimo iššūkis padėjo atsikratyti „balasto“. „Per savo gyvenimą pažinau daug žmonių – vyskupų, kunigų, valstybės veikėjų, o taip pat ir buvusių KGB atstovų. Kiekvienas šis žmogus man buvo atradimas“. – pasakojo J. A. Bačkis. Kardinolas dažnai kartoja Motinos Teresės iš Kalkutos žodžius: „Ką nors gražaus padaryk dėl Dievo!“, tada gyvenimas pasidaro geresnis, ir eini pirmyn. J. A. Bačkis pasakojo: „Jokių konkrečių įvykių, kurie tiesiogiai name nukreipė į pašaukimą, nebuvo. Dalyvavau skautų judėjime. Kanadoje su skautais dažnai atlikdavome „geruosius darbelius“. Eidavome žmonėms padėti statyti namus – maišydavome cementą, nešiodavome plytas. Tai yra vienas iš pagalbos žmonėms pavyzdžių. Visada norėjau pasitarnauti kitiems. Vieną vasarą „tranzuodami“ su savo draugu skautu po Prancūziją mąstėme, ką norėtume veikti gyvenime. Žmonių, kurie atiduoda save kitiems, pavyzdys mane uždegė. O vieną dieną Dievas pakvietė: sek paskui mane!. Kai įšventino į kunigus, mama pasakė: „Vaikeli, ištesėk!““.
Susitikimo pabaigoje kardinolas kreipėsi į susirinkusiuosius: „Gerai, kad jūs suradote savo vietą bažnyčioje. Onkologijos centras irgi yra bažnyčia – čia nešama Jėzaus meilė. Kiekvienas šios bendruomenės narys stato bažnyčią. Būti krikščioniu – tai yra jūsų pašaukimas, ir turite taip gyventi. Patys pasauliečiai privalo jausti atsakomybę, kurti, veikti. Šventasis Pranciškus tam įkvepia“.
Nijolė Raudytė
