Mintimis apie Šv. Pranciškaus onkologijos centre vykstančių užimtumo terapijų poveikį dalijasi Zina Januškevičienė, dabar – mokymus baigusi centro savanorė, o prieš dešimt metų išgyvenusi vėžio ligą,
Zina Januškevičienė (dešinėje) su kūrybinių užsiėmimų vadove Daiva Katiševskaja
1. Kokiuose Šv. Pranciškaus onkologijos centre vykstančiuose užimtumo terapijų užsiėmimuose dalyvavote?
Teko dalyvauti kūrybiniuose užsiėmimuose: vilnos vėlimo – vėliau šalikus, pirštines, gėlytes, šlepetes; daiktų dekoravimo (dekupažo) – dekoravau laistytuvus, medines dėžutes, sages; mezgimo užsiėmimuose –nėrėme spalvingas, dekoratyvias šlepetes; siuvinėjimo kryželiu – pradėjau levandą, kurią ir toliau siuvinėju namuose. Namuose daugiausia veliu vilną.
2. Ar anksčiau Jums teko išbandyti kokią nors kūrybinę veiklą?
Niekad nebuvau bandžiusi kurti rankdarbių, piešti, siuvinėti. Visą laiką dirbau tokį darbą, kuris reikalavo konkretumo, griežtumo ir tikslumo, kūrybiškumo jame nebuvo. Kai man pasiūlė Šv. Pranciškaus onkologijos centre dalyvauti kūrybiniuose užsiėmimuose – man iš karto norėjosi tai daryti, tad pasiūlymą priėmiau.
3. Ką naujo patyrėte užimtumo terapijose?
Kūrybiniai užsiėmimai mano gyvenime buvo visiškai nauji dalykai. Tiesiog nesukau, galvos, pasidaviau kūrybiškumui, turėjau gerus mokytojus – Genutę ir Daivą, kurios mums parodė kaip tai atlikti. Mano šeima nustebo: mama tokia kūrybinga ir išradinga, grįžta namo pilna džiaugsmo. Namuose taip pat pradėjau daryti rankdarbius, kurie jau tapo gražiomis dovanomis artimiesiems.
4. Kas Jums labiausiai patiko?
Labiausiai patiko bendravimo džiaugsmas, kurį gavau kartu dirbdama su bendraminčiais. Smagu, kad mano padaryti darbai yra praktiški, jais galiu pradžiuginti kitus. Labiausiai patiko vėlimas iš vilnos ir dekupažas, o mezgimas ir siuvinėjimas –labai domina, bet neatitinka mano charakterio.
5. Kokie jausmai ir mintys Jus pripildo kuriant?
Po pirmo užsiėmimo užplūdo teigiamos emocijos, pasitikėjimas savimi, kad galiu sukurti gražų darbelį, pasidalyti juo. Užsiėmimo pradžioje, pirmiausia mes pasimeldžiame, prašome Dievo stiprybės, kad galėtume padaryti ir užbaigti tuos savo kūrinius. Tik prasidėjus kūrybiniam užsiėmimui, aš jau iš karto mąstau apie tai, koks mano darbelis bus gražus, įsivaizduoju – kaip atrodys, kai jį užbaigsiu. Smagu, kad grupėje visuomet vyksta pasidalijimas: kiekviena pasidžiaugiame viena kitos kūriniais. Manau, kad visus kūrinius bei rankdarbius žymiai maloniau daryti grupėje, nes galima ne tik pasidalyti, bet ir pasimokyti.
6. Kokią pagalbą Jums suteikė kūrybiniai užsiėmimai?
Kūrybiniai užsiėmimai man padėjo išspręsti psichologinę problemą: atsiriboti nuo patiriamų neigiamų emocijų, atsiradusių po artimųjų praradimo. Mane nuolat kankino skausmas ir liūdesys. Būnant bendruomenėje, kartu kuriant, gėrintis savo ir kitų pagamintais darbeliais, palaipsniui išėjau iš liūdesio. Tai įveikti man padėjo kartu kūrybiniuose užsiėsimuose buvę žmonės ir mano atrastas savo pačios kūrybiškumas.
7. Ar kūrybiniai užsiėmimai turėjo įtakos Jūsų dvasiniam gyvenimui?
Namuose, kurdama ir darydama darbelius viena, aš praktikuoju Širdies maldą. Į visus savo sukurtus daiktus aš tarsi įdedu savo maldos žodžius. Nuolat su meile galvoju apie tuos, kam bus skirti mano sukurti rankdarbiai
8. Ar kūrybiniai užsiėmimai įtakojo Jūsų dvasinę bei fizinę savijautą?
Pajutau, kad atėjo vidinė ramybė. Visus sukurtus darbelius dovanojau marčiai, dukrai, anūkams. Net suaugęs anūkas paprašė, kad nuvelčiau šlepetes. Kai po užsiėmimų grįžtu namo, vyras visada domisi – prašo parodyti, ką sukūriau ir padariau.
9. Gal turite naujų įžvalgų ar pastebėjimų?
Jeigu atsiras naujų kūrybinių užsiėmimų Šv. Pranciškaus onkologijos centre – norėčiau viską išbandyti. Mane taip pat domintų fizinis užimtumas – šiaurietiškas ėjimas, važiavimas dviračiu, pasivaikščiojimas gamtoje. Manyčiau, gal būtų naudinga pagal galimybes derinti kūrybinius užsiėmimus su aktyvesne fizine veikla.
Kalbėjosi Nijolė Raudytė
