Toronto „Vilties bėgimo 2015“ organizacinis komitetas: Br. Kazimieras OFN, Anna, Ona, Ramona, Irena ir Laura
Kunigas brolis Kazimieras Kasparavičius OFM, šiuo metu esantis tarnystėje Toronto Prisikėlimo parapijoje, dalijasi mintimis apie paramos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui renginio „Vilties bėgimas 2015“ organizavimą:
Kai noriu rašyti apie Viltį, jaučiuosi tuščias. Ne dėl to, kad pats Vilties neturėčiau. Tačiau mano Viltis slapta. Dėkoju Dievui, kad ne nuo manęs paties…
Kartais galiu pasidalinti ta Viltimi su tais, kurie yra ant (ne)Vilties slenksčio. Apskliaustas atstūmimas, baimė, nerimas, netikrumas… Kuo jų daugiau, tuo tie skliaustai plečiasi, pučiasi, kol jų, atrodo, visai nelieka. Tačiau slenkstis tam ir yra, kad nuo mūsų priklausytų, ar mes per jį žengsime, ar ne. Vienoje pusėje „ne”, kitoje – Viltis. Slenkstis mums leidžia suprasti, kad per jį geriau žengti veidu į priekį (ne žemyn)… Tačiau iš nugaros mus gali kas nors padrąsinti… jeigu yra kam. Taigi, pasidalinimas su tuo, kuris yra ties ar net ant slenksčio, savo viltimi apie šio slenksčio prasmę, gali padrąsinti per jį žengti. Tačiau ką daryti tiems, kurie dar to slenksčio nemato, dar jo nepriėjo?..
Gyvenime irgi daug nevilties, nors ji gal dar neatrodo tokia juoda, kaip ties slenksčiu. Tačiau tie balsai iš tamsos garsėja ir gąsdina, kuo labiau į juos įsiklausai. Jeigu savyje tai pastebite, prašysiu kuo atsargiau naudoti „visuomenės in-formavimo priemones”. Jie mus gali užgožti, užtemdyti, neleisti matyti sekančio žingsnio… Tos priemonės ir sukurtos į-traukimui į „viešąją nuomonę” – jų pačių suformuotą produktą… Norint atrasti daugiau Vilties, reikia žvelgti į save. Kartais tai yra sunku… Tais momentais mums reikia pagalbos. Anapusslenkstinė Viltis tegali naudotis Jos pačios sukurta priemone: žmogaus balsu.
Kitais žodžiais tariant, esame reikalingi vieni kitiems. Ačiū Dievui, jei tai suprantame…
Manau, kad taip gimė „Vilties bėgimas”. Taip jis atkeliavo ir į Torontą, šį didžiausią ištikimosios Anglijos Karalienei Kanados miestą prie vieno didžiųjų Šiaurės Amerikos ežerų, davusių pavadinimą ir visai provincijai – Ontario. Tarp daugybės tautų ir tautelių, susikalbančių angliškai, čia gyvena ir nemažai seniausios gyvos indoeuropiečių kalbos atstovų, kartais susirenkančių į nuolat Kristaus Prisikėlimą švenčiančią bendruomenę. Nors ir švenčiame Prisikėlimą, tačiau ir mums reikia Vilties, bet taip pat mėgstame ja dalintis ir su kitais. Mums atrodo, kad dalinantis, mūsų viltis auga į Viltį… Todėl šiemet bėgsime vilčiai („Run for Hope”) jau trečią kartą, ir tai bus gegužės 30 d. (Vilties bėgimas 2015 Toronte). Ši diena sutampa su lituanistinės Maironio mokyklos mokslo metų pabaiga. O tai – mums taip pat ženklas prisikėlimo: kaip ši iniciatyva kilo tarp jaunų parapijos šeimų, ieškant ir jas vienijančios bei įpareigojančios veiklos, taip ji yra nukreipta į ateitį, į atsinaujinimą…
Kadangi esame Prisikėlimo parapija, Viltį ir „Vilties bėgimą” pradėjome skelbti sekmadieniais po Velykų.
Netrukus gavome Šv. Pranciškaus onkologijos centro savanorių, o ypač mūsų buvusio klebono br. kun. Juozapo Marijos Žukausko, OFM, mamytės Genovaitės ir Centro savanorių padarytų suvenyrų: vilnonių angelų, gėlių, riešinių, atviručių. Už juos parapijiečiai gali paaukoti Centro veiklai.
Mūsų organizacinė komanda nėra didelė, bet pasišventusi: seserys Kaminskaitės – Anna Lambie ir Ramona, Irena Zukauskas, Ona Staneviciute-Mills, Laura Mekaitė-Zownir, Lilly Liaukus ir Elena Stankutė-Lelienė sudaro moteriškąjį avangardą, palydimą br. kun. Aurelijaus Kasparavičiaus, OFM, čia rašančio. Žinoma, yra ir daugiau prisidedančių žmonių, bet šiuo metu neaktyvių.
Per tris sekmadienius po Velykų jau surinkome 500 Kanados dolerių, už kuriuos būtų galima 2 metus padengti Šv. Pranciškaus onkologijos centro pastato signalizacijos išlaidas. Bet lėšas renkame ir toliau, o mūsų „termometro” stulpelis kyla.
Toronto Prisikėlimo parapijos paramos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui „Aukų termometras”
Ramona prie registracijos/aukų stalelio
