Toronto Prisikėlimo parapijoje tarnystę atliekantis kun. br. Aurelijus Kazimieras Kasparavičius OFM dalijasi mintimis apie čia įvykusį paramos Šv. Pranciškaus onkologijos centrui renginį „Vilties bėgimas 2015”:
„Apie mūsų ruošimąsi trečiajam „Vilties bėgimui” Toronte jau esu rašęs. Todėl šįkart norisi pasidalinti nuotaika, su kuria vyko pats renginys, ir aprašyti jo rezultatus.
Oras pasitaikė puikus. Saulė tai pasislėpdavo už debesų, ir galėjai lengvėliau atsikvėpti, tai vėl išlįsdavo su visa savo kepinančia galia. Buvo tvanku. Pagal prognozes, apie pirmą valandą turėjo pradėti lyti, o mes pradedame bėgimą dvyliktą…
Komanda ruošiasi jau nuo dešimtos. Pasirodo viena kita šeima, tačiau didžiausio antplūdžio laukiame po pusės dvyliktos, kada baigsis lituanistinė mokyklėlė, kuri yra kokių penkių minučių automobiliu atstumu nuo Prisikėlimo parapijos. Pro ją veda ir mūsų penkių kilometrų maršrutas.
Noriu pristatyti maršrutą: pradžioje dalyviai išbėgs į artimiausią nuosavų namų kvartalą, o po to – iki sekančios judresnės gatvės, vingiuojančios palei upelį. Tuomet bus sukama ta gatve kairėn, kertant vieną pagrindinių pietų-šiaurės kryptimi vedančių Toronto gatvių ir atitinkamoje vietoje, prie šviesoforo, įsukant į kitą nuosavų namų kvartalą… Tolesnis maršrutas sukiojasi jau po tą kvartalą, kad susidarytų penki kilometrai. Pabaiga – prie „Taikos Karalienės” (Our Lady of Peace) katalikiškos pradinės mokyklos, kuri šeštadienio rytais tarnauja ir kaip Toronto Maironio lituanistinė mokykla. Nuo šios mokyklos bus bėgama atgal, ties kitu šviesoforu kertant minėtą šiaurės-pietų krypties gatvę, ir grįžtant į gatveles, kuriomis buvo išbėgta… Noriu pasakyti, kad vienas kilometras susidaro tik einant ratu apie parapiją, o pačią Resurrection gatvę paliekant viduryje.
Maršrutas aiškus, belieka laukti bėgikų, kurių susirenka iš viso 97. Įvairiausio amžiaus, šįkart be šuniukų… Vieni renkasi penkis kilometrus, kiti – vieną. Gauna marškinėlius (kai kurie jų – iš praėjusių metų, tik Irena ant užrašytų metų užklijavo Kanados-Lietuvos vėliavėles; pačios Irenos šiais metais tarp bėgikų nėra, nes ji laukia „parbėgant” naujos gyvybės), bėgikų maišelius su simbolinėmis rėmėjų dovanėlėmis ir būriuojasi klegėdami priešais bažnyčios duris, kur, ties automobilių įvažiavimu, pažymėta starto-finišo linija. Kieme už kampo ruošiasi Prisikėlimo parapijos Kredito unijos sukviesti įvairūs maisto gaminimo specialistai, parapijos salėje – didžiulės pripūstos čiuožyklos ir šokyklos vaikams…
Ateina laikas pradėti bėgimą ar ėjimą, visi pakviečiami išsirikiuoti prie linijos. „Šūvis, startas!..”, – nieko panašaus. Pilnai užtenka balsingų komandos narių… Pagal išankstinį susitarimą sustoju priešais bėgti pasiruošusį būrį, klebonas br. Jonas Šileika – šalia. Susitariame, kad aš pravesiu maldą angliškai, o jis – lietuviškai. Tačiau kinkos dreba, balsas nenori skambėti… O jaučiuosi tarsi koks generolas prieš pulti pasiruošusią armiją, apsivilkęs tais pačiais „karo” (baltais su žydros spalvos simboliais) marškiniais… Mano pasiruošta mintis išskysta ir pasiklysta anglų kalbos žodyno labirintuose. Galvoju, bent klebonas ką nors įkvepiančio pasakys lietuviškai. Tyli. Na, metas pradėti bėgimą. Nueinu į bėgikų eilės galą ir stabiliai jame išsilaikau iki pat sugrįžimo. Tiesa, aplenkdamas kelis nesitreniravusius paauglius ar, vėliau, mamas su vaikais, jau pradėjusiais žingsniuoti… Karšta, tvanku, nėra kuo kvėpuoti (nors šiaip taip dar oro užtenka). Būna visai kitaip, kai tai dėl sveikatos darau rytais… Mus lydi policininkai ant dviračių. Pagaliau, apsipylęs prakaitu, pasiekiu finišo liniją. Tai tiek asmeninių įspūdžių, o dabar – oficialioji dalis.
Toronto Prisikėlimo parapijos „Vilties bėgimo 2015″ komitetas dėkoja visiems, atsiliepusiems į kvietimą paremti Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklą. Ypatingai dėkojame rėmėjams – p. A. Fedorenkai ir „Baltic Foods”, Paramos kredito kooperatyvui, Prisikėlimo parapijai, Prisikėlimo kredito unijai ir p. J. Valaičiui (ypač už galimybę sujungti „Vilties bėgimo” renginį su „RCU BBQ” Maironio mokyklos baigimo proga), Slaugos namams „Labdara” (už įgarsinimą), dr. R. Styka (už dalyvio krepšio turinį) ir Toronto policijai. Taip pat dėkojame visiems, aukojusiems tiek atskirai, tiek už Šv. Pranciškaus onkologijos centro pagamintus ir atsiųstus suvenyrus, tiek registruojantis.
Komitetas dėkingas ir savo pirmininkei p. Annai Lambie bei visiems jo nariams: p. R. Kaminskaitei, br. A. Kasparavičiui, p. L. Liaukutei, p. L. Mekaitei-Zownir, p. O. Stanevičiūtei-Mills, p. E. Stankutei-Lelienei, p. I. Žukauskaitei ir mūsų iždininkui br. R. Bukauskui. Taip pat komitetas dėkoja ir savanoriams p. I. Ashley, p. J. Ažubalytei, p. J. Cooper, pp. J. L. ir L. Gabriams, p. G. Judvytytei, pp. K. A. ir V. Kaminskams, p. A., Z., D. ir A. Nausėdams, p. A. Rusinaitei, p. O. Slivinskienei, p. L. Steers ir p. V. Zubrickienei. Visų šių žmonių dėka, o ypač ėjikų bei bėgikų, kurių, kaip minėjau, buvo 97, surinkta per 7000 CAD. Daugiausia paaukoję yra p. V. Stanevičienė (1000 CAD), p. O. Stanevičiūtė-Mills (560 CAD), p. D. Nausėdienė (500 CAD), p. G.D. Rocca (130 CAD) ir p. R. Kalendra (120 CAD). P. E. Putrimienės dėka Paramos kredito kooperatyvas dar turėtų pridėti 1630 CAD.
Ruošimosi „Vilties bėgimui 2015” metu į šį gyvenimą „atbėgo” dviejų komiteto narių dukros: Lauros Mekaitės-Zownir (gegužės 14 d. ) ir Irenos Žukauskienės ( gegužės 30 d.). Sveikiname mamas ir linkime visiems bėgti per gyvenimą, kovojant už kiekvieno žmogaus gyvybę, t.p. ir už sergančiųjų vėžiu. Su jais ir dėl jų! Mūsų tikslas tebūnie mūsų laukiantis Kristus!“