,,Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo“ Pr. 2, 9.
Žmonės, kaip ir medžiai, yra žaliuojantys, yra su padžiūvusiomis, ligų, negandų pažeistomis šakelėmis, yra ir sausuoliai… Neįmanoma augalui bujoti, kai trūksta saulės šviesos, oro, drėgmės, trąšų, bet ,,medžiui yra viltis, kad ir nukirstas atžels ir iš kelmo išaugs atžalos“ Job 14, 7. Gyvenime esti daug įvykių, vieni mus parklupdo, kiti vėl ant kojų pastato, tačiau reikia tik išgirsti švelnų Dievo šnabždesį, kviečiantį mus nebijoti ir pasitikėti. Žaizdoms išskaudėjus, užsitraukus, žmogus ,,<…> kaip medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis šaknis prie upelio. Jis nebijos ateinančios kaitros, jo lapai visada žaliuos. Jis nesirūpins sausros metu, bet nuolat neš vaisių“ Jer 17, 8.
Iš grupės narių pasidalinimų:
,,Beveik prieš 30 metų dingo mama…, netekom namų…, mus išmetė į gatvę…Sesuo dėlto mane kaltino…, tėvas kale išvadino…, vyras gerti pradėjo… Praėjo šitiek metų, nežinom kur ji… Sunkiausia per Mamos dieną, nėra net jos kapo…“ (I).
,,Reikėjo per vieną savaitę išsikraustyti iš nuomojamo buto… Netekau darbo… Padariau avariją…“ (R.)
,,Keldavaus antrą valandą nakties…Man patiko tas šūdinas darbas. Mylėjau tas karves. <…> aš virvę vieną kartą ėmiau, bet trys vaikai…“ (M.)
,,Mirė vyras…, mirė mama…, pati susirgau vėžiu…, prižiūrėjau sergantį tėvą, kuris nenorėjo, kad aš gimčiau…“ (I.)
Dėkoju grupės dalyvėms, leidusioms pasidalinti savo mintimis ir darbais.
Teksto ir nuotraukų autorė Irena Baltiejienė
