Šv. Pranciškaus onkologijos centre 2014 m. gruodžio mėn. baigtas vykdyti Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos prioritetinių veiklų rėmimo srities „Kultūros produktų ir paslaugų kūrimas“ priemonės „Teigiamo meno poveikio žmogaus sveikatai ir socialinei gerovei skatinimas“ projektas „Menas – vaistas“.
Šv. Pranciškaus onkologijos centras – pirmieji dvasios ramybės namai Lietuvoje, skirti sutrikusiems, sunkių onkologinių ligų išsekintiems ligoniams, išsigandusiems jų namiškiams, gimdytojo netekusiems vaikams. Čia dvasininkai, psichologai, socialiniai darbuotojai, meno terapeutai, savanoriai bei klastingą ligą įveikę žmonės padeda kitiems sergantiesiems lengviau pasiekti vilties uostą – atgauti dvasinę ramybę, iš naujo atrasti gyvenimo džiaugsmą. Siekiant ir toliau vystyti teikiamas socialines meno terapijos paslaugas bei rengti naujas inovatyvias kultūrines programas, didinančias socialinės, sveikatos bei kultūrinės aplinkos sanglaudą, buvo inicijuota kompleksinė sveikatinimo programa. Ji skirta onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims, jų šeimoms, sveikatos priežiūros specialistams, įstaigos darbuotojams ir meno atstovams. Projekto įgyvendinimo metu buvo teikiamos meno, muzikos, šokių terapijos paslaugos, rengiamos kūrybinės dirbtuvės, įvairios meninės programos, koncertai ir parodos.
Užimtumo terapijų vadovė, tautodailininkė Genovaitė Žukauskienė
Mintimis apie projekto metu vykusius užsiėmimus „Vilnos pasaulyje: tarp kūrybos ir terapijos“ jų vadovė, tautodailininkė Genovaitė Žukauskienė:
Vėlimo iš vilnos užsiėmimai šv. Pranciškaus onkologijos centre – tai kūrybinis procesas, kuris jungia taikomąjį meną su savotiška terapija – delnų ir pirštų masažu, vykstančiu vilnos vėlimo procese. Mūsų darbeliai visada prasideda malda, kuri suteikia dvasinę ramybę. Ją palaiko ir pats darbo procesas, reikalaujantis atidumo, susitelkimo, kruopštumo ir mąstymo apie tai, kaip dailiai sudėlioti vilną, suderinti spalvas, papuošti savo darbą, kad pradžiugintum tą, kuriam skiri savo darbelį. Darbas su švelnia, šilta vilna suteikia daug teigiamų emocijų, nes šiuos gaminius darome sau, savo artimiems žmonėms. Į juos sudedama ne tik kūrybinė išmonė, bet ir didelė meilė. Sukurti tikri meno kūrinėliai, kurie tik prieš kelias valandas buvo vilnos karšinys ar sluoksna.
Vilnos vėlimo užsiėmimai Šv. Pranciškaus onkologijos centre
Didžiausios emocijos būna pabaigus darbą, kai pamatai galutinį rezultatą, kuris dažniausiai pralenkia lūkesčius. Atsiranda pasitikėjimas, kad pats gali padaryti, rodos, neįmanomai sudėtingus darbus. Labai džiaugiamės vieni kitų darbeliais, dalinamės įspūdžiais, kaip šie velti šilti kūrinėliai pradžiugino ir mūsų artimuosius.
Dauguma jau esame močiutės, tad su malonumu veliame ir patiems mažiausiems anūkėliams. Rūbeliuose iš merino vilnos mažyliai nesušąla ir nesuprakaituoja, jie nesukelia alergijos. Tokių nerasi parduotuvėse, todėl gera pradžiuginti savo vaikus anūkams pagamintais rūbeliais. Ir ne tik anūkams – padarome visiems šeimos nariams (aišku ir sau) tapkutes, šalikėlius, pirštines, riešines, rankines, papuošalus, skrybėlaites ir kepures pirčiai, veltus žaislus ir žaisliukus eglutei. Įrodyta, kad natūrali vilna pasižymi skausmą slopinančiomis, uždegimą mažinančiomis ir organizmą stiprinančiomis savybėmis. Vilna – vienintelė iš natūralių pluoštų išlaiko vienodą kūno temperatūrą: karštu oru jos plaukeliai pasišiaušia ir praleidžia orą, kai šalta – sugula ir šildo. Nešiojami gaminiai gerina kraujotaką, odos būklę ir nervų sistemos veiklą, todėl visa, ką mes darome prisideda prie mūsų ir artimųjų sveikatos stiprinimo.
Gaminamos šlepetės iš vilnos
Šv. Pranciškus yra pasakęs, kad dirbantys tik rankomis yra darbininkai, dirbantys rankomis ir protu – amatininkai, o dirbantys rankomis, protu ir siela, yra menininkai. Išties į vėlimo vilna užsiėmimus ateinantys onkologinės ligos paliesti žmonės visada dirba pajungę rankas, protą ir sielą – darbai gimsta dvasinėje bendrystėje. Visi čia dirbantys tampa tikri menininkai, dažnai kuria savo darbelius ir namuose. Atsiskleidę nauji meniniai sugebėjimai įtraukia į kūrybinį procesą, padeda atsiriboti nuo neigiamų minčių, suteikia naują prasmę ir tikslą gyventi, būti reikalingam. Darbo metu dalinamės savo išgyvenimais, kūrybiniais planais ir svajonėmis. Mokomės vieni iš kitų kantrybės, susitelkimo, atjautos ir supratimo. Kuriame vis naujus darbus, kurie niekada nebūna vienodi, svajojame, ką dar gražaus ir reikalingo padarysime. Laikas prabėga greit, prasmingai ir su džiugiu klegesiu.