Gegužės 20 dienos, Sekminių šventės rytą, atidarytas sodas ir atidengta lenta Maiklui Peartui, Šv. Pranciškaus onkologijos centro globėjui, pirmajam Didžiosios Britanijos ambasadoriui Lietuvoje, atminti. Sodas įsikūręs jaukioje vietoje – Šv. Pranciškaus onkologijos centro, Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno ir Girulių miško apsuptyje. Ceremonijoje dalyvavo iš Jungtinės Karalystės atvykę M. Pearto žmona Helena ir sūnus Kristoferis. Jungtinės Karalystės ambasados Lietuvoje atstovė Mida Babilienė, Klaipėdos m. meras Vytautas Grubliauskas, Šv. Pranciškaus onkologijos centro globėjas, KTU Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas su žmona Loreta ir kiti. Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė prisiminė M. Pearto (1943- 2015) atliktus svarbius darbus, kad centras šiandien galėtų sėkmingai veikti. Šv. Pranciškaus onkologijos centrą su Didžiosios Britanijos–Lietuvos bendrijos labdaros organizacija „The Tiltas Trust“, kurios valdybos pirmininku buvo M. Peartas, dalykiniai ryšiai sieja nuo 2008 metų. Tais pat metais Šv. Pranciškaus onkologijos centro atstovams „The Tiltas Trust“ ir M. Peartas suorganizavo pažintinę -praktinio mokymo išvyką į Šiaurės Airijos ir Anglijos pagalbos vėžiu sergantiems ir paliatyvios pagalbos centrus. Jis taipogi tarpininkavo užmezgant ryšius su „Makmilano vėžio pagalbos centru“ („Macmillan Cancer Support“) centru Londone. 2008 metais M. Peartas sutiko būti Šv. Pranciškaus onkologijos centro globėju. 2009 metais Vilniaus universiteto Onkologijos institute organizacijos „The Tiltas Trust“ ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto bendrai organizuotoje konferencijoje „Parama onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems: Britanijos patirtis – gairės Lietuvai“ buvo pristatyta dabartinio centro viziją. 2010 metais Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Pagalba vėžiu sergantiems ir jų artimiesiems Lietuvoje: ateities perspektyvos‘‘ pranešimus skaitė ir patirtimi dalijosi Anglijos „Makmilano vėžio pagalbos centro“ („Macmillan Cancer Support“0 ir „The Tiltas Trust“ atstovai. 2009 ir 2010 metais Šv. Pranciškaus onkologijos centro atstovų, būsimųjų darbuotojų ir savanorių grupė organizacijos „The Tiltas Trust” ir jos pirmininko M. Pearto dėka mokėsi darbo su onkologiniais ligoniais pradmenų Plimuto pagalbos vėžiu sergantiesiems centre „Garstyčios medis“ („The Mustard Tree“). Patirtis, įgyta Didžiojoje Britanijoje, įgalino toliau savarankiškai vystyti pagalbos onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems organizavimą Lietuvoje. 2013 metais novatoriškai dirbantis Šv. Pranciškaus onkologijos centras, parengė 30 savanorių, praėjusių specialius mokymus pagal „Makmilano vėžio pagalbos centro“ parengtą specialią programą . 2015 m. pavasarį gavome liūdną žinią apie tai, kad M. Peartas išgyvena vėžio ligą. Sunku buvo tai suvokti, nes tik prieš keletą mėnesių, savo apsilankymo metu, jis džiaugsmingai spaudė rankas centro darbuotojams. Balandžio mėnesį gavome M. Pearto, jau gulinčio sunkios ligos patale, laišką – mus visus nuliūdinusį, bet pripildytą ramybės ir vilties. Klaipėdos šv. Pranciškaus vienuolyno vyresnysis brolis Benediktas Jurčys OFM susirinkusiems perskaitė jautrų prieš 3 metus rašytą M. Pearto laišką:
„Brangieji, paramos onkologiniams ligoniams būtinybės supratimas nepaprastai išaugo, bet reikia dar labai daug padaryti. Klaipėdoje įsikūręs Šv. Pranciškaus onkologijos centras su broliu Benediktu, jo bendražygiais broliais pranciškonais ir Aldona priešakyje bei visais jų rėmėjais šioje srityje nuveikė nepaprastai daug. Prieš kelerius metus brolis Benediktas suteikė man garbingą šio centro globėjo vardą, ir manau, kad jų atliktas darbas rodo kelią ne tik Klaipėdai, bet ir visai šaliai.
Savo gyvenime turėjau tris dideles meiles. Pirmoji buvo mano brangioji žmona Helena, ji padovanojo man du puikius vaikus ir per visą gyvenimą palaikė mane visuose darbuose. Neįsivaizduoju geresnės motinos ir draugės už Heleną. Visą laiką gėrėjausi jos stiprybe ir parama, kai rūpinomės Kristoferiu, tapusiu stipriu, tikru ir ištikimu draugu. Mano antroji meilė buvo darbas, kurį pasirinkau baigęs mokslus, nes tikėjau, kad diplomatija padeda išspręsti ginčus ir išvengti smurto, taip dažnai alinančio pasaulį. Sėkmingas diplomatijos galimybių panaudojimas suteikia daug džiaugsmo.
Pagaliau trečioji mano meilė buvo Lietuva. Patyrėme didžiulį džiaugsmą, atradę Europos pakraštyje mažą gražią šalį, nepaprastai daug iškentėjusią, bet pajėgusią viską ištverti ir su šypsena bei geranoriškumu žvelgiančia į pasaulį.
Netikėtos onkologinės ligos kelionės pabaiga greitai privers mane atsisveikinti ir su trimis savo meilėmis, bet prieš iškeliaudamas, norėčiau paskutinį kartą prisidėti prie brolio Benedikto ir jo bendražygių daromo darbo. Gegužės pabaigoje Klaipėdoje vyks „Vilties bėgimo“ akcija, kurios metu bus renkamos aukos šiam centrui. Ši iniciatyva prasidėjo prieš kelerius metus su Deividu Holidej (David Holliday) bei kitų padrąsinimu ir tapo kasmetiniu labdaros renginiu. Svarbu, kad šie pinigai toliau padėtų onkologijos centrui augti ir plėstis. Šiais metais norėčiau susieti savo vardą su „Vilties bėgimu“ per Kristoferio, du kartus bėgusio maratoną, dalyvavimą. Norėčiau, kad jis bėgtų su mano vardu ant marškinėlių ir paskutinį kartą už mane paragintų žmones aukoti geram darbui.
Turbūt žmonės turi daugiau idėjų šio renginio populiarinimui, ir neabejoju, kad Deividu Holidej atkreips į jas dėmesį. Šis renginys galėtų būti pavadintas „Love, Love, Love“ pagal „Bitlų“ („The Beatles“) dainą. Šilčiausi linkėjimai, Maiklas“.
Po išklausytų kalbų brolis Astijus Kungys OFM pašventino atminimo lentą ir sodą, čia apsilankiusiems visada priminsiančius apie kilnius M. Pearto darbus, stiprinančius onkologinių ligonių ir jų artimųjų viltį.
Parengė Nijolė Raudytė
