2005 m. lapkričio 7 d. buvo įkurtas Šv. Pranciškaus onkologijos centras. 20 metų veiklos sukakties proga 2025 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje padėkos Šv. Mišias aukojo Mažesniųjų brolių ordino šv. Kazimiero provincijos ministras br. Evaldas Darulis OFM, centro dvasinis asistentas br. Astijus Kungys OFM ir br. Alvydas Virbalis OFM. Nuoširdžiai dėkojame už dalyvavimą ir nuolatinį palaikymą Klaipėdos miesto merui Arvydui Vaitkui, Klaipėdos universiteto rektoriui Artūrui Razbadauskui, Klaipėdos universiteto ligoninei, POLA organizacijai, savanoriams, geradariams, draugams ir bendražygiams.
Kviečiame peržiūrėti Šv. Pranciškaus onkologijos centro jubiliejaus šventės nuotraukų galeriją:
Nuotraukų autorius Rimantas Navickas
Šv. Pranciškaus onkologijos centro savanorės Irenos Embrektienės liudijimas:
Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro pradžia neatsiejama nuo onkologinių ligonių bendruomenės „Vilties piligrimai“. Ši bendruomenė gyvavo kelis metus dar prieš gimstant centro steigimo idėjai. Bendruomenės susitikimai vykdavo Švč. Širdies seserų pranciškonių misionierių vienuolyne, bendruomenę globojo brolis Evaldas.
Aš pirmiausia ir atėjau į bendruomenės susitikimą. Jau buvau apie ją girdėjusi iš artimų žmonių, bet gana ilgai dvejojau, abejojau ar tai gali būti mano sveikimo kelias… Kol Pakutuvėnuose nesutikau Aldutės. Eidama į pirmą susitikimą galvojau, kad jis bus ir paskutinis, bet nepajutau, kaip jau prabėgo dvidešimt metų, o aš dar vis bendruomenėje. Ir tie metai – patys gražiausi, prasmingiausi gyvenime, kupini džiaugsmo ir vilties.
Į bendruomenę ateidavo vis daugiau žmonių, pas seseris nebetilpome ir mus priglaudė broliai pranciškonai, pradėjome rinktis Kretingos pranciškonų vienuolyne. Tuomet broliui Evaldui ir broliui Benediktui gimė idėja Klaipėdoje pastatyti pagalbos onkologiniams ligoniams centrą, kuriame jiems būtų teikiama įvairiausia pagalba. Galima sakyti kad esu centre nuo visiškos jo pradžios, nuo idėjos gimimo, kartu su bendruomenės broliais ir sesėmis praėjau visą kelią nuo tos atrodytų neįgyvendamos idėjos gimimo iki jos įgyvendinimo.
Tai buvo džiaugsmo kupini metai, viską darėme degančiomis širdimis, tuo gyvenome, neskaičiavome laiko, juk statėme Vilties namus. Žinoma pagrindiniai darbai ir rūpesčiai teko Aldutei, broliams Evaldui ir Benediktui, bet nuveikėme daug darbų. Svarbiausia buvo surinkti lėšų, nes jų nebuvo, todėl visur, kur tik galėjome – miestelių šventėse, gatvėse, įvairiose bažnyčiose, atlaiduose pardavinėjome popierines plytas, kvietėme bėgti Vilties bėgime ir patys bėgome.
Tuo metu tokių centrų Lietuvoje ir Baltijos šalyse nebuvo, nebuvo ir patirties, todėl savanorystės mokėmės Didžiojoje Britanijoje, man tai buvo neįkainojama patirtis.
Visada meldėmės, prašėme ir dėkojome Dievui. Kai meldėmės Palendrių vienuolyne, brolis Jokūbas padrąsino mus, sakydamas, kad jeigu idėja yra iš Dievo, ji pati apsitarnauja. Idėja pastatyti Vilties namus onkologiniams ligoniams buvo iš Dievo, nes tie namai pastatyti.
Šiandien aš dėkoju Dievui kad galėjau visa tai matyti, patirti, būti tame, išgyventi nuostabiausias bendrystės akimirkas ir įdėti savo akmenėlį, atvežtą iš La Vernos kalno į Šv. Pranciškau onkologijos centro pastato pamatus. Kartu ir dalelę savo širdies.
Dabar į centrą ateina onkologiniai ligoniai, jų artimieji ir visi randa tai, ko reikia jų sveikimui, pagal poreikį pasirenka paslaugas. Mane labiausiai džiugina teikiama dvasinė pagalba – juk turi pasveikti ne tik kūnas, kad žmogus būtų laimingas.
Centre ir toliau renkasi onkologinių ligonių bendruomenė „Vilties piligrimai“. Pamenu brolis Linas, dabar Panevėžio vyskupas, sakė kad centras bus tol, kol jame bus stipri bendruomenė.
Kai galvoju kaip reikėtų papasakoti apie bendruomenę, visada prisimenu šį pasakojimą iš Išėjimo knygos:
Mozė tarė Jozuei: „Parink mums vyrų, išeik ir kovok su Amaleku. Rytoj aš atsistosiu ant kalvos su Dievo lazda rankoje“. Jozuė padarė, kaip Mozė jam liepė, ir kovojo su Amaleku, o Mozė, Aaronas ir Huras tuo tarpu palypėjo ant kalvos. Kada tik Mozė laikydavo iškeltą ranką, Izraelis buvo pergalingas, o kada tik jis ranką nuleisdavo, Amalekas buvo pergalingas. Mozės rankos taip pailso, kad jiedu paėmė akmenį, padėjo prie Mozės, ir jis ant jo atsisėdo. Aaronas ir Huras parėmė jo iškeltas rankas, vienas iš vieno šono, o kitas iš kito šono. Taip jo rankos liko tvirtos iki pat saulėlydžio (Iš 17, 9-12).
Bendruomenėje mes laikome vienas kito rankas, nes jos pavargsta nuo skausmų, sunkaus gydymo, užplūstančio nerimo, baimės, nevilties, Iškeltos rankos padeda eiti sveikimo keliu, visada turėti Viltį ir gyventi džiaugsmingą Dievo vaikų gyvenimą.
Esu be galo laiminga, kad turiu bendruomenę ir galiu palaikyti kažkieno svyrančią ranką.
TRUMPAI APIE ŠV. PRANCIŠKAUS ONKOLOGIJOS CENTRĄ
Onkologinės ligos kelyje dažnai prireikia keleto metų tiek psichologiškai, tiek socialiai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Sergantįjį užklumpa ne tik tiesioginės kovos su liga rūpesčiai, bet ir didžiulė psichologinė našta, dvasiniai ir egzistenciniai sunkumai, kuriuos tenka patirti tiek ligoniui, tiek jo artimiesiems. Šv. Pranciškaus onkologijos centras – pirmasis Baltijos šalyse pradėjo teikti novatoriškas paslaugas – neatlygintiną psichosocialinę, dvasinę, sveikatinimo ir kt. pagalbą šalies onkologiniams ligoniams ir jų šeimos nariams.
Viešoji įstaiga Šv. Pranciškaus onkologijos centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, teikiant viešąsias paslaugas ir vykdant visuomenei naudingą veiklą. Centras įregistruotas 2005 m. lapkričio 7 d. Centro steigėja – Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija.
Misija: dvasinė, psichologinė ir socialinė pagalba onkologiniams ligoniams bei jų artimiesiems. Įstaigos misija siekiama sukurti palankias sąlygas onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems įveikti psichologinę, dvasinę bei socialinę krizę. Centre lankytojai mokosi naujų elgesio modelių onkologinės ligos situacijoje. Jiems teikiamos terapijos padeda sumažinti biosocialinę įtampą (nemigą, nerimą, baimę ir fizinį diskomfortą, pagerinti miego kokybę, sustiprinti imunitetą ir kt.). Įvairūs užsiėmimai padidina fizinį aktyvumą, įtakojantį geresnę savijautą ir sveikimą; padeda pagerinti gyvenimo kokybę (ligonis įgyja daugiau savarankiškumo bei gebėjimų, pagerėja orientacija socialinėje aplinkoje, padidėja komunikabilumas ir kt.). Dienos užimtumas daugeliui onkologinių ligonių padeda patenkinti bendravimo poreikį, įveikti vienišumo jausmą, nepasitikėjimą, gauti reikiamos informacijos ir kt. Paslaugas teikiantys profesionalūs centro specialistai padeda lengviau išgyventi ligos ir jos pasekmių situacijoje bei sugrįžti į pilnavertįsocialinį gyvenimą (darbinę / profesinę, visuomeninę veiklą, studijas ir kt.). Centre veikia vėžiu sergančiųjų ir jų artimųjų bendruomenė „Vilties piligrimai“, kuriosnariai periodiškai susitinka pasidalyti savo ligos patirtimi, stiprinti vieni kitus ir kartu švęsti gyvenimo džiaugsmą. Įstaiga yra parengusi ir išleidusi įvairių leidinių onkologiniams ligoniams ir artimiesiems („Kaip kalbėti su gydytoju“, „Apie chemoterapiją“, „Spindulinė terapija“, „Nuovargis ir vėžys“, „Būti sergančiojo artimuoju“, „Dvasinė pagalba sergančiam“, „Netekus artimojo“ ir kt.).
Veiklos tikslai: Sukurti ir plėtoti onkologiniams ligoniams ir jų šeimos nariams bei artimiesiems socialines paslaugas, teikti dvasinę, psichologinę, informacinę pagalbą, siekiant sušvelninti fizines, socialines, psichologines ir dvasines ligos pasekmes.
Rengti ir įgyvendinti socialinės labdaros ir paramos, informacijos sklaidos, kultūros, švietimo bei kitas programas, skirtas onkologinių ligonių ir jų šeimos narių sveikatos ir gyvenimo kokybės pagerinimui, integravimui į visuomenę ir darbo rinką.
Skatinti orumo ir pagarbos nuostatomis pagrįstą pacientų ir jų artimųjų bendravimą ir bendradarbiavimą su sveikatos, socialinės apsaugos ir kitų institucijų atstovais.
Paslaugos:
Individualios konsultacijos: dvasininko ; socialinio darbuotojo; psichologo .
Individuali relaksacija .
Muzikos terapija.
Biblioterapija.
Šokio ir judesio užsiėmimai.
Fizinio aktyvumo veikla (mankšta).
Kūrybinis užimtumas: vilnos vėlimo, dekoravimo, keramikos, papuošalų gaminimo ir kt.
Šventraščio meditacijos.
Dvasinio ugdymo renginiai (rekolekcijos).
Subalansuotos specializuotos mitybos edukacijos -seminarai.
Kultūrinė rekreacija.
Grožio pamokėlės . Kirpykla.
Bendruomenės ,,Vilties piligrimai“ susitikimai.
Apgyvendiminas (vienviečiai, dviviečiai kambariai, šeimyniniai apartamentai).
ŠV. PRANCIŠKAUS ONKOLOGIJOS CENTRO ISTORIJA
2000 m.
Rudenį Klaipėdoje susibūrusių onkologinių ligonių grupelė nusprendė įkurti moterų, sergančių vėžiu, organizaciją. Šiam tikslui pritarė Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai, ypač chemoterapeutas Alvydas Česas. 2001 m. kovo mėn. buvo įkurta ir įregistruota Klaipėdos apskrities moterų, sergančių onkologinėmis ligomis draugija „Zunda“. Draugijos pirmininke išrinkta kretingiškė Aldona Kerpytė, pavaduotoja – klaipėdietė Milda Buivydienė. Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologijos departamente vyko draugijos susirinkimai ir paskaitos onkologiniams ligoniams aktualiais klausimais. Klaipėdos universitetinė ligoninė draugijai buvo skyrusi patalpas, veikla rūpinosi gydytoja chemoterapeutė Emilija Rupšienė.
2001 m.
Rudenį A. Kerpytės iniciatyva keletas „Zundos“ draugijos narių ir kitų asmenų kartą per mėnesį susirinkdavo pabendrauti, pasidalinti savo išgyvenimais, kartu melstis ir augti tikėjime Švč. Širdies pranciškonių misionierių kongregacijos vienuolyne Kretingoje. Draugijos dvasiniais globėjais tapo seserys pranciškonės misionierės Benjamina Borsato ir Sicily Matew Mundiyankal, o nuo 2003 m. – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios klebonas brolis Evaldas Darulis OFM. Kretingoje pradėjo lankytis dauguma organizacijos „Zunda“ narių, gyvenančių Klaipėdoje, Palangoje, Gargžduose, Juodkrantėje ir kitose vietovėse. Vėliau į susitikimus įsijungė onkologinėmis ligomis sergantys vyrai, ligonių artimieji ir draugai. Taip susibūrė onkologinių ligonių ir jų artimųjų bendruomenė „Vilties piligrimai“, kuri kartu su broliais pranciškonais nusprendė steigti pagalbos vėžiu sergantiems centrą.
2004 m.
Lietuvos Mažesniųjų brolių Šv. Kazimiero provincijos provincijolas brolis Benediktas Jurčys OFM (Sigitas Jurčys) tapo sergančiųjų vėžiu ir jų artimųjų bendruomenės dvasiniu globėju ir pradėjo centro kūrimo organizacinius darbus.
2005 m.
- Gegužės mėn. 23 d. dekretu Jo ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ pritarė šiai misijai ir įpareigojo Mažesniuosius brolius pranciškonus vykdyti ligonių pastoracinę veiklą.
- 2005 m. lapkričio mėn. 7 d. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija įkūrė „Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių pagalbos ir informacijos centrą“ – pirmąjį Lietuvoje dvasinės ir psichosocialinės pagalbos vėžiu sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems centrą,.
2008 m.
Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių pagalbos ir informacijos centrą“ pervadintas į viešąją įstaigą „Šv. Pranciškaus onkologijos centras“. Bendruomenė „Vilties piligrimai“ dėl išaugusio narių skaičiaus persikėlė į Kretingos pranciškonų vienuolyno (Kretingos Apreiškimo vienuolyno) patalpas.
2006 m.
Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos apskrities administracija Šv. Kazimiero provincijos mažesniųjų brolių ordinui veiklai vystyti skyrė 2,4 ha sklypą šiaurinėje miesto dalyje šalia Klaipėdos universitetinės ligoninės Labrenciškėse. Susibūrė centro veiklos koordinavimo grupė: Sigitas Jurčys, brolis Evaldas Darulis OFM, Aldona Kerpytė, Irena Baltiejienė, Nijolė Raudytė, Asta Libikienė, Mindaugas Radušis, David Holliday, Liudovika Pakalkaitė, vėliau į veiklą įsijungė broliai Tomas Žymantas OFM (nuo 2007 m.) ir Bernardas Belickas OFM. Direktore paskirta Aldona Kerpytė, 2005-2009 m. laikotarpyje dirbusi savanoriškais pagrindais, o nuo 2009 m. rugsėjo mėn 1 d. – oficialiai.
2006 m.
Liepos mėn. 18 d. broliai pranciškonai pašventino būsimo Šv. Pranciškaus onkologijos centro pastato sklypą, o rudenį pradėti projektavimo darbai. Projekto architektas – Nunzio Rimmaudo iš Arezzo (Italija), techninio projekto architektas – klaipėdietis Saulius Plungė. 2007 m. rugpjūčio mėn. 2 d. būsimo centro žemėje pastatyti ir pašventinti pastato kertiniai akmenys, visuomenei pristatytas projekto – Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos socialinės ir kultūrinės veiklos komplekso Klaipėdoje (Savanorių g. 4) maketas.
2007 m.
- Spalio mėn. užmegzti ryšiai su Šiaurės Airijos pagalbos vėžiu sergantiems organizacija „Cancer Choices“ ir Didžiosios Britanijos ir Lietuvos asociacija „Tiltas Trust“. Pradėti centro savanorių mokymai. LCC tarptautinis universitetas dvi savanorių (buvusių ligonių) grupes labdaringai mokė anglų kalbos, reikalingos studijoms Anglijoje.
- 2008 m. Gegužės mėn. 10 d. surengta tarptautinė konferencija „Išgelbėti viltimi“. Konferencijos svečiai – Šiaurės Airijos pagalbos vėžiu sergantiems organizacijos „Cancer Choices“ narės Madeleine Mulgrew ir Wendy Howe.
- Gegužės mėn. 11 d. Klaipėdoje įvyko pirmoji solidarumo su vėžiu sergančiaisiais ir jų artimaisiais akcija „Vilties bėgimas“. Bėgime dalyvavo apie 2500 asmenų. Sukurtas interneto puslapis www.viltiesbegimas.lt
- Liepos mėn. 8 d. „VšĮ Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centro“ pavadinimas pakeistas į VšĮ „Šv. Pranciškaus onkologijos centras“.
- 2013 m. Europos sąjungos, Lietuvos įstaigų ir organizacijų bei geros valios žmonių dėka pastatytas centras Klaipėdoje šalia miesto ligoninių komplekso. Įstaigos misija siekiama sukurti palankias sąlygas onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems įveikti psichologinę, dvasinę bei socialinę krizę.
Projektai, kurių pagalba pastatytas ir atidarytas Šv. Pranciškaus onkologijos centras Klaipėdoje:
- Geros valios projektų portalo Aukok.lt projektas.
- Projektas EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ BENDRAI FINANSUOJAMAS PROJEKTAS NR. 08.6.1-ESFA-V-911-01-0003 „NOVATORIŠKŲ PSICHOSOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTRA KRIZĘ IŠGYVENANTIEMS ONKOLOGINIAMS LIGONIAMS IR JŲ ARTIMIESIEMS“.
- Projektas ŠV. PRANCIŠKAUS ONKOLOGIJOS DIENOS CENTRO STATYBA, SIEKIANT SUKURTI PALANKIAS SĄLYGAS VĖŽIU SERGANTIEMS IR JŲ ARTIMIESIEMS I ETAPAS, projekto kodas NR. VP3-2.4-SADM-01-R-31-004. Projektas buvo finansuojamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę Nr. VP3-2.4-SADM-01-R „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra”.. Sąmata – 2 mln. Lt Projekto įgyvendinimo metu pasiektas rezultatas – pastatytas objektas – Informacijos ir meno terapijos centras (508,15m²) (Savanorių g. 4, Klaipėda).
- Paprojektis „Šv. Pranciškaus onkologijos centro institucinių gebėjimų ir kompetencijų ugdymas pasirengiant Informacijos ir meno terapijos centro atidarymui“ Nr. CH-5-FM-1/49, finansuojamą Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, biudžeto lėšomis. Bendra tinkamų finansuoti paprojekčio išlaidų suma yra 252133,32 litų (du šimtai penkiasdešimt du tūkstančiai šimtas trisdešimt trys litai, 32 ct). Paprojekčio įgyvendinimo laikotarpis: 2013-01-03 iki 2014-01-02.
- Projektas ESF 2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto VP3-2.4.-SADM-03-V priemonei „Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“: Šv. Pranciškaus onkologijos centro statyba sukuriant naujas socialines paslaugas vėžiu sergantiems ir jų šeimos nariams“. Sąmata – 4,150 mln. litų Statybos darbai baigti 2014 m. rugsėjo mėn., centras bus atidarytas 2015 m. gegužės mėn. Čia veiks informacijos centras, kirpykla, kūno relaksacijos kabinetas, vaikų žaidimų terapijos kambarys, kavinė, svečių namai „Vilties piligrimai“ (16 kambarių).
Lankytojų atsiliepimai:
„Nusprendžiau kelias dienas pabūti Šv. Pranciškaus onkologijos centre, panaudoti savo ligą ir skausmą savęs pažinimui. Neramino tik mintis, kas leis nuskausminančius vaistus, kai būsiu centre. Metastazės kauluose daro savo juodą darbą. Todėl kartu su leidžiamais nuskausminamaisiais vaistais pasiėmiau tablečių. Čia norėjau visos veiklos, ką centras galėjo pasiūlyti: pokalbių, informacijos, psichologo, masažo, šokių, kvapų terapijų, siūti, velti ir t.t. Aiškėjo pasirinkimai dėl darbo, ateities planų. Rimo emocijos, pergyvenimai, net skausmas. Nepanaudojau nė vieno švirkšto!! Miegojau, kaip vaikystėje. Veiklų metu, taip įnikdavau į darbą ar bendravimą su šalia esančiais, kad užmiršdavau visas negandas. Savo pačios rankomis padaryti dirbiniai kėlė džiaugsmą. O ramybės oazė, o rožių kvapai, o šilta vasaros saulė balkonėlyje, skaitant „Ribas“…Nemeluosiu, jaučiausi „nepadoriai“ gerai. Šv. Pranciškaus onkologijos centras išties ta vieta, kurioje tau padeda praeiti kelionę per vėžį oriai. Padeda pažinti save, susidraugauti su liga, būti drąsiai, dalintis su kitais“ (Loreta).
„Atvažiavau išsitaškęs, pavargęs ir piktas. Tik trys dienos, o jau vėl grįžo tikėjimas ir viltis“ (Audrius).
„Onkologinė liga diagnozuota priieš 10 metų. Buvau remisijoje, 2022 m. atsinaujino. Po pirmojo vėžio gydymo chemoterapija susirgau hepatitu, turėjau vartoti sąmonę veikiančius vaistus. Tuo metu man buvo labai svarbu ateiti į biblioterapijos užsiėmimą Šv. Pranciškaus onkologijos centre ir pasakyti: „Aš gyva!“. Knyga padeda suvokti gyvenimą, todėl man buvo svarbu dalyvauti biblioterapijoje“ (Lina).
„Ačiū už galimybę pasijusti vėl sveikai, už atsipalaidavimą ir ramybę, miego grąžinimą, pamokas suprasti save“ (Danguolė).
„Dailės terapijos sesija padėjo jaustis psichologiškai tvirtesnei gydymo metu. Manau, jei ne šie užsiėmimai, būčiau išsekusi psichologiškai ir gydymo metu būčiau praradusi optimizmą ir gerą nuotaiką. Supratau, kad galiu būti visokia ir tai yra gerai, galiu sau leisti išgyventi visas emocijas“ (Ramunė).
Parengė Nijolė Raudytė
