Nebūtinai onkologinės ligos situacijos laikotarpis būna juodžiausias ir skaudžiausias. Dailės terapijos proceso metu dalyvė sukūrė medelį, kuris leido suvokti, kad pirmoje darbovietėje jai labai trūko teisingumo, supratimo, palaikymo. Vyresni kolegos manipuliuodavo, gražiai kalbėdavo į akis, o vėliau nejučia kirsdavo… Medelis buvo be gyvybės ženklų, pajuodęs, liaunos šakelės nudžiūvusios, tik keli šviesulėliai šakelėse liudijo apie vos…
,,Jau vėl turiu daryti ką noriu? (Johannes Pausch, Gert Bohm ,,Gyventi kaip danguje“, p. 46) Į atmintį iškyla multiplikacinis filmukas bei du jo personažai ,,Galima“ ir ,,Negalima“, kurie asocijuojasi su šviesoforo spalvomis ,,Žalia“ ir ,,Raudona“, leidžiančiomis ir draudžiančiomis atlikti tam tikrus veiksmus. Kaip pasikeičia eismo dalyvių elgesys, kai šviesoforo darbas sutrinka?- reikia daugiau atsargumo, budrumo,…
„Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels..“ Jok 5, 15 Išgirdusios užsiėmimo užduotį, grupės narės nustebo, nesitikėjo. Dažnai ligą stengiamasi pamiršti, palikti ją už durų, nebekalbėti, nebeprisiminti, nebeliesti. Tačiau šis susitikimas buvo visiškai kitoks, itin nepatogus – nupiešti ligos istoriją. Kokia prasmė? Kam to reikia?- o tam, kad paleisti, nebesinešioti, drąsiai kalbėti, dalintis įgyta…
„Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.“ Kol 3,13 Nuoskaudos primena mažus dygliukus, su kuriais susigyvenus, pradedame priprasti prie nuolatinio dilgčiojimo. Mūsų gyvenimuose netrūksta nuoskaudų, esame tarytum pripratę prie atstūmimų, skaudinimų, gyvename su niekaip neužgyjančiomis žaizdomis, prie…
„Dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną !“ 2 Kor, 15 Kiekvienas esame apdovanotas mus besąlygiškai mylinčio Tėvo. Užsiėmimų metu bandėme šias dovanas atpažinti, įprasminti, suteikti joms pavidalą. Tačiau ne visas dovanas gyvenime galime apčiuopti, rankomis paliesti – juk ir pats gyvenimas yra kaip dovana, meilė kaip dovana, laikas kaip dovana. Prisiminimų takeliais vaikščiojome po brangiausias…
,,A, kokia tu graži, mano meile, kokia tu graži!“ (Gg 4, 1) Tiek visko padarėme bei patyrėme, kad ir į žodžius sunku sutalpinti. Pabaigos visuomet turi savo žavesio, galbūt todėl, kad paauginę vieni kitus, neriame į gilesnius vandenis, kurie niekada nesibaigia. Dalintis savu gyvenimu, kapstytis po senas žaizdas, atverti susikaupusias nuoskaudas, garsiai verkti ir garsiai…
,,Dovydas šoko iš visų jėgų VIEŠPATIES akivaizdoje…“ 2 Sam 6, 14. ,,Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė į ranką būgnelį su žvangučiais. Visos moterys išėjo paskui ją, mušdamos būgnelius su žvangučiais rankomis ir šokdamos ratelius“ Iš 15, 20. ,,<…> daugelis žmonių vengia šokti. […] jokia saviraiškos forma nepriverčia mūsų pasijusti tokių pažeidžiamų kaip šokis. Mes…
„Milijonus metų gėlės augina dyglius. Ir milijonus metų avelės vis tiek ėda gėles. Tad argi nerimta bandyti suprasti, kodėl jos taip stengiasi išsiauginti dyglius, kurie niekam nereikalingi?“ (Antoine de Saint – Exupery „Mažasis princas“) Žodžiai lyg balzamas širdžiai Neretai žvelgdami vieni į kitus, ko gero, nė negalėtume įtarti, kad po gražia, tvarkinga bei išpuoselėta išore,…
„Meilė prasideda namuose. Viskas priklauso nuo to, kaip vienas kitą mylime.“ Motina Teresė Obuolys nuo obels… Ką į šį pasaulį atsinešėme iš savo tėvų, protėvių? Kokias savybes, būdo bruožus, pomėgius paveldėjome? Ką norėtume/ nenorime perduoti savo pačių vaikams? Užsiėmimo metu, kai kurios grupės narės nuoširdžiai nustebdavo, jog šeimoje matyti pavyzdžiai bei įvairūs vaikystės patyrimai turi…
,,Gyvenimo operacija yra skausminga. Tačiau man lengviau, kai žinau, jog pats chirurgas – Žaizdotasis chirurgas – yra jautęs kiekvieną skausmą ir sielvartą“ (Philip Yancey, Kur Dievas kai skauda? 2015, p. 285) Daugelis žmonių pirmadienį laukia ateinančio savaitgalio, kalendorinių, asmeninių švenčių… Skuba, sąmoningai siekia, kad laikas greičiau bėgtų – ,,stumia laiką“. Bet kai pagalvoji, nesunku…