Brolio Benedikto palaiminti per rudens spalvų grožį pajausti Kūrėjo meilę bei artumą, praėjusį savaitgalį kelionėn į Vilnių bei Kauną išsirengė „Vilties piligrimų“ bendruomenė. Ir iš tikrųjų, išnirę iš Žemaitijos lygumas gaubusio rūko, kelyje ir aplankytuose miestuose abi dienas mėgavomės bobų vasara, kuri dar labiau kaitino piligrimų įspūdžius ir kėlė nuotaikas. Sostinėje pirmiausiai nuskubėjome į Valdovų rūmus, o po ekskursijos dalijomės įspūdžiais, jog viduramžiais Lietuva nebuvo vien vyžotų valstiečių kraštas, – sostinėje klestėjo dvarų kultūra, kuriai kelią iš Europos nutiesė mūsų šalį valdę didikai.
Žavėjo Bernardinų bažnyčioje atidengtų freskų, vaizduojančių pranciškoniškos brolijos istoriją, turtingumas. Leidomės į bažnyčios požemius, kur išlikusios vienuolių laidojimo vietos, ir iš viršaus žvelgėme į saulės nušviestus Vilniaus bokštus.
Nakvynei mūsų laukė neįprasta rudens vakaro šiluma apgaubtas Kaunas ir Šv. Jurgio konvento svečių namuose mus šiltai pasitikęs brolis Paulius Bytautas. Ten pat papusryčiavę, rytą apžiūrėjome Šv. Jurgio bažnyčią – labiausiai sovietų nuniokotą šventovę pačioje Kauno širdyje, o ekskursiją mums pravedė švelniai Romuku visų vadinamas garbaus amžiaus pranciškonas.
Grįždami užsukome į Kėdainius – grožėjomės didikų Radvilų išgarsintu ir neseniai atkurtu senamiesčiu.
O paskutinė, ir daugumai labiausiai įsiminusi, kelionės stotelė buvo mažytis Barklainių kaimas, esantis Ramygalos pašonėje. Šio kaimo bažnytėlėje mūsų laukė Ramygalos klebonas, kunigas egzorcistas Edmundas Rinkevičius – jis, beje, brolio Evaldo dėdė.
Po Šv. Mišių kunigas E. Rinkevičius surengė susitikimą su „Vilties piligrimų“ bendruomene. „Kasdieniame gyvenime krikščionį supa šiuolaikiškai patrauklios šėtoniškos pagundos – spiritizmo, aiškiaregių, horoskopų, jogų, tatuiruočių ir kitokios – į kurias pakliūti labai lengva, todėl svarbu būti ne rusenančiu, o sąmoningu savo tikėjimo išpažinėju“,- toks buvo egzorcisto E. Rinkevičiaus reziumė, į daugumos užduotus klausimus, kaip šiandieną išvengti apsėdimo.
Namo grįžome su maldomis ir giesmėmis, dėkodami Aukščiausiam už pažinimo dovanas ir patirtą bendrystės džiaugsmą.
Irena Šeškevičienė