Benediktas Jurčys, Aldona Kerpytė, Rūta Vanagaitė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Antanas Vinkus
Vilniaus miesto savivaldybėje surengta konferencija „Paliatyvioji pagalba Lietuvoje: suprasti, atjausti, padėti“. Konferencijos iniciatoriai – Vilniaus miesto Tarybos Sveikatos komitetas, Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisija ir Šv. Pranciškaus onkologijos centras. Konferenciją pradėjo Vilniaus miesto savivaldybės Gyventojų slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkė Rūta Vanagaitė, atkreipusi susirinkusiųjų dėmesį į Lietuvoje teikiamos paliatyviosios pagalbos problemas, atotrūkį nuo realios padėties ir poreikių. Konferencijoje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis informavo apie paliatyviosios pagalbos įstatymo pataisas ir ateityje numatomą valstybinę programą, kuri skatins šios pagalbos namuose plėtrą. Pasak ministro, reiktų nustatyti tvarką, pagal kurią tokia pagalba būtų prieinama kiekvienam vyresniam nei 85 metų žmogui. R. Vanagaitė teigė, kad ši konferencija turėtų įtakoti paliatyvios slaugos įstatymo priėmimą Lietuvoje. Konferencijos dalyviai parengė kreipimąsi į LR vyriausybę dėl paliatyviosios pagalbos reformų Lietuvoje. Mūsų šalyje paliatyvioji pagalbą įteisinta tik 2008 metais – paskutinėje iš Europos sąjungos valstybių. Kreipimesi nurodoma, kad: apie 40000 Lietuvos gyventojų turi nuolatinės slaugos poreikį; kasmet mūsų šalyje diagnozuojama 17000 naujų vėžio atvejų; Lietuvoje praktiškai neteikiamos paliatyvios pagalbos į namus paslaugos; nėra hospiso paslaugų; nei sveikatos priežiūros paslaugos, nei paliatyviosios pagalbos paslaugos, teikiamos socialinės globos namuose, nėra reglamentuotos.
Konferencijoje onkologinių susirgimų, pacientų išgyvenamumo statistinę panoramą ir jos pokyčius apžvelgusi VU onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovės pavaduotoja Giedrė Smailytė pranešime „Vėžys pasaulyje ir Lietuvoje“, pateikė viltingą informaciją: vėžio liga sergančiųjų išgyvenamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje, tačiau šiuo metu jis didėja.
Alternatyvioji medicina turi visada būti patikima, o ją naudoti – tik po medicininio (chiruginio, chempterapinio, radioterapinio) gydymo – teigė VU onkologijos instituto fitoterapijos kabineto vedėjas fitoterapeutas prof. dr. Juozas Ruolia pranešime „Onkologinė ligos – mitai ir tikrovė“. Lektorius pateikė naudingų pastebėjimų ne tik sergantiems vėžio liga: pyktis užblokuoja imuninę sistemą net 6 valandoms; želmenų sultys skatina auglių vystymąsi; maistą – gerai sukramtyti; nevalgyti įpuvusių vaisių; negerti be saiko (pvz. kai kas rekomenduoja suvartoti 2 litrus per dieną) vandens, didesnis vandens kiekis trukdo organizmui suvirškinti mėsą, o tada ji gali tapti nuodu. Pasak lektoriaus, reikalingos žmogui medžiagos yra jo gyvenamoje aplinkoje, gaunamos natūraliai– jų nereikia toli ieškoti, pvz. česnakas, svogūnas gali būti gera vėžio ligos pasikartojimo profilaktikos priemonė. J. Ruolia pripažino sielos reikalų svarbą, gydant onkologines ligas.
Į onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos padėtį dėmesį atkreipė Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys. Utenos šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė dr. Žaneta Valiulienė pristatė 2013 m. atliktą savo mokslinį tyrimą „Onkologinių pacientų sveikatos sutrikimai ir sąsajos su dvasingumu“. Tyrimo metu buvo išaiškintos fizinės sveikatos sutrikimų sąsajos su gyvenimo kokybės, socialiniais ir dvasiniais aspektais, jame dalyvavo 150 onkologinių pacientų.
Konferencijoje apie hospiso pagalbą onkologiniams ligoniams, „POLA“ organizacijos teikiamas galimybes ir naujoves, inovatyvią Šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklą bei perspektyvas kalbėjo praktikai – žinomi šalyje onkologijos centrų vadovai, medicinos draugijų pirmininkai, medikai, slaugytojai.
Nijolė Raudytė
