,,Jau vėl turiu daryti ką noriu? (Johannes Pausch, Gert Bohm ,,Gyventi kaip danguje“, p. 46)
Į atmintį iškyla multiplikacinis filmukas bei du jo personažai ,,Galima“ ir ,,Negalima“, kurie asocijuojasi su šviesoforo spalvomis ,,Žalia“ ir ,,Raudona“, leidžiančiomis ir draudžiančiomis atlikti tam tikrus veiksmus. Kaip pasikeičia eismo dalyvių elgesys, kai šviesoforo darbas sutrinka?- reikia daugiau atsargumo, budrumo, galimi transporto kamščiai, dažnesni autoįvykiai…
Taisyklės visuomenės nariams padeda susikalbėti tarpusavyje: Kas atsitinka, kai jas ignoruojame?- tenka prisiimti atsakomybę už pasekmes.
Užsiėmimo metu kalbėjome apie išorinius ir vidinius draudimus. Kaip nebūtų keista daugiausia draudimų žmonės prisikuria patys sau. Turbūt kiekvienas gyvenime turime nusibrėžę asmenines ribas, kurias kam nors peržengus jaučiame itin didelį dvasinį diskomfortą. Ribos gali būti labai įvairios, kai kurios mus išlaisvina, o kai kurios tik dar labiau suvaržo. Dažnai atsitinka, kad žmonės, kurie augdami patiria smurtą, sukeičia ribų funkciją – blogus dalykus laiko viduje, o gerus – išorėje, užsisklendžia nuo kitų ir skausmą laiko viduje, neatsiveria, nepriima paramos, kuri galėtų išgydyti.
Viena iš grupės narių paliudijo, kad ,,pati sau esu didžiausia draudėja. Neleidžiu sau džiaugtis, kurti…“, kita kalbėjo, kad ,,nemėgstu kontrolės, būti valdoma, tačiau pati mėgstu kontroliuoti“, trečia mano, kad ,,tinkamas vadovavimas sukuria harmoniją“; o ketvirta įžodino, kad ,,man sunku pasakyt ,,ne“. Dr. Henry Cloud ir Dr. John Townsend žodžiais tariant „[…] jei negalite pasakyti „ne“, tai negalite sakyti ir „taip“. <…> Jei bijome ištarti „ne“, mūsų „taip“ netenka vertės “ („Ribos“, p. 117, 2013).
Teksto autorės: Irena Baltiejienė, Ernesta Galginaitė
Nuotraukų autorė Irena Baltiejienė
