„Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kur link nueina.“ Jn 3, 8
Ateina metas išsilaisvinti ir paleisti viską, kas kelia nerimą, baimę, pyktį, skausmą. Priimti susitaikymą. Vėl prisipildyti ramybės, džiaugsmo. Nurimusia širdimi suktis po svaiginančius kvapus dovanojančiomis ievomis ar obelų žiedais. Ir man visai nesvarbu, kas Tu, liūdnas ar pasimetęs, vėluojantis į visus pasaulio traukinius, o gal labai tolimas arba labai artimas, aš nežinau. Kviečiu Tave šokiui, kad ir kas Tu bebūtum: konfliktas, ateitis, liga, vyras, mirusi mama, praeitis, o gal ateitis? Nieko nereikalauju, tik vieno prašau – atsinešk save…
- „Amžinybės šokis. Nes kito šokio nebus. Kartu su vyru skraidom, su liga kovojam kartu.“
- „Kantrybės šokis. Švelnumo trokštanti siela kviečia pasimetusią sielą šokiui.“
- „Prisiminimo šokis. Vestuvių valsas su vyru. Gėlės. Vasara. Baltas sapnas. Likom kristalų gabaliukai.“
- „Rumba su angelu. Rumba mano mėgstamiausias šokis. Manau, kad turiu ją sušokti su savo angelu sargu.“
- „Valsas. Aš, mano mama ir kelias, kuris neprives prie jos.“
- „Susitaikymo šokis. Aš kviečiu šokti mamą.“
Dėkoju grupės dalyvėms, leidusioms pasidalinti savo mintimis ir darbais.
Nuotraukos Irenos Baltiejienės
