„Kaip pakeisti pasaulį ? Eik namo ir mylėk savo šeimą !“ Motina Teresė
Ateidami į šį pasaulį, su savimi atsinešame ir puokštę įvairiausių dalykų: savo stiprybes ir silpnybes, savus talentus ir įvairius sugebėjimus, tam tikras savybes ar būdo bruožus… Per gyvenimą, ko gero, į mūsų ausis nubyrėjo ir vis dar nubyra galybė žodžių: „tu visai kaip mama!“, „paveldėjai tėčio akis ir lūpas“, „na jau charakteris tavo, kaip pas močiutę“, „nebūk kaip senelis, jis visada mėgo taip elgtis, kuomet įsižeisdavo“, „kai taip kalbi, primeni tetą..“, „oho, turbūt tik prosenelė turėjo tokius plaukus kaip tavo !“ – ir kiekvienas galėtume vis pildyti ir pildyti šią nesibaigiančią grandinę. Kaip dažnai tenka susimąstyti, iš ko aš esu nulipdytas ? Kokios mano šaknys ? Kas lėmė tokią vidinę stiprybę ar kai kurias sielos žaizdas? Kas man padeda įveikti sunkumus, nepalūžti? Ką norėčiau perduoti savo vaikams, artimiesiems? Ar žinau, kas esu?
Šeima yra pirmasis atspirties taškas, iš kurio mes išeiname į pasaulį dalintis visomis dovanomis, kurias su savimi atsinešėme:
– ,,Visi buvo labai darbštūs. Gera prisiminti…“
– ,,Pas senelius viskas buvo daroma tobulai (juokiasi). Ir iš kartos į kartą…“
– ,,Labai šilti santykiai su tėvais. Paveldėjau pozityvumą…“
– ,,Geriau kuo daugiau keliauti. Ir keliauju, ir mano vaikai keliauja…“
– ,,Teta dirbo zoologijos sode. Meilė gyvūnams“.Dėkoju grupės dalyvėms, leidusioms pasidalinti savo mintimis ir darbais.
Nuotraukos Irenos Baltiejienės