„Ašaros sruvo… ir leidau joms laisvai tekėti, pasidariau iš jų pagalvę savo širdžiai. Ant jų aš ilsėjausi“ (Šv. Augustinas), tačiau Dievas pažada, kad nušluostys kiekvieną ašarą nuo mūsų akių (Apr 21, 4).
Kiekvienas žmogus – šventa istorija. Ir kad galėtume prisiliesti prie tos istorijos arba patys atverti savąją, reikia prisijaukinti vieniems kitus. Kartais mums labai skauda kalbėti arba labai skauda verkti, nes parodyti nuogą širdį ir visas joje susikaupusias žaizdas – kainuoja, tačiau mums reikia vieniems kitų, kad dangaus žemėje būtų daugiau.
Pirmieji susitikimai visada būna ne itin drąsūs. Ateiname su visu savo gyvenimu, savais lūkesčiais ir nežinome, ko tikėtis, ko laukti. Gražu buvo stebėti, kaip moterys susipažįsta, kaip atsiveria ir lyg gėlės pražysta nebebijodamos parodyti savo trapumo, kuomet lūpomis išsprūsta galbūt neplanuotos sakyti istorijos ar išdavikės ašaros, staiga nusiridenančios skruostais, nors lyg ir buvo pažadėta sau neverkti. ,,Per ligą ateiname spręsti savo sielos problemų. […] užsidariau – tai kainavo ligą, […] sugriuvo santykiai, aplink vien griuvėsiai… Liga man kaip išsigelbėjimas“,- dalinosi viena iš grupės narių. Bendras darbas atvėrė širdis bendrystei, o ši bendrystė atnešė galybę spalvų ir tomis spalvomis taip norisi dalintis, kad džiaugsmo daugiau būtų, kad jis plistų į visus gyvenimus, prie kurių tenka prisiliesti:
„Jaučiuosi gerai. Gėrį padauginau.“
„Žiema, senis besmegenis. Norėjosi suglamžyti, verkti norėjosi, bet todėl, nes geri prisiminimai.“
„Supykau ir suplėšiau.“
,,Žemė išslydo iš po kojų… Kas manęs laukia ?“ – nupiešiau save tokią mažą, susinepatoginau…“
„Liga kaip dovana, viską įvertini kitaip. Nebeieškau materialių dalykų, ieškau dvasinių. Suplėšiau skaudulį, kuris trukdė gyventi.“
„Priklijavau savo emocijas, savo ašaras. Pusiau…“
„Nelengva įsijungti. Neradau motyvų plėšyti“
„Stengiausi sudraskyti savo atsiribojimą“.
,,Spalva įnešė džiaugsmo“.
Leisi sau piešt ant sniego ar ne,-tai tik nuo TAVĘS priklauso!
Dėkoju grupės dalyvėms, leidusioms pasidalinti savo mintimis ir darbais.
Teksto autorės: Irena Baltiejienė, Ernesta Galginaitė.
Nuotraukų autorė Irena Baltiejienė