„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.“ Jn 14, 6
Tiesėm kelius. Tiek į savus, tiek į šalia esančius pasaulius. Ne visada lengva rasti priėjimą prie kito širdies, o kartais nedrąsu užeiti į vidų, todėl dovanas, su kuriomis ateinam – paliekame šalia, tarsi bijodami sudrumsti nusistovėjusią tvarką.
Užsiėmimo metu trykšte tryško spalvos, o tiesti kelią link kito, pasirodo – ne visada lengva, neretai prireikia statyti tiltus. Pačiame darbo įkarštyje moterys tarsi ko sustodavo ir garsiai pamąstydavo: „..o jeigu kam nors tai, ką nupiešiau, nepatiks?“; „aš labai daug tiltų statysiu visur“; „man staigmenos patinka“; „.noriu pavasarinio džiaugsmo.“; „aš jums ryškumą, jūs man švelnumą – mainai.“ Turbūt ir pačios nustebo, kuomet suprato, kad ne tik tiesti kelią į kito pasaulį ne visada yra lengva, tačiau ir į savąjį įsileisti ateinantį – taip pat. Juk žmogus ateina toks, koks yra, ne visada mums patogus, ne visada toks, kokio laukiame ar tikimės. Kartais kiti mums atneša šiokio tokio chaoso, o kartais taip trūkstamos ramybės. Tereikia žinoti savas ribas ir laiku ištarti „taip“ arba „ne“.
Nuotrupos iš grupės narių pasidalinimo:
,,Turbūt man trūksta saulės ir geltonos spalvos, todėl aš ją ir piešiau. Mano keliai tiesūs. Labai patinka medis – gyvybė. Neįsileidau to, ko nenoriu.“
,,Erzino mėlyna spalva…“
„Norėjosi geltonos spalvos. Krenti į pievą, pilną ramunių – pats pirmiausias kelias. Tiltus stačiau, kad neužgauti kitų. Priimu visas dovanas, nekritikuoju“.
„Raudona, mėlyna, geltona – trys pagrindinės spalvos mano gyvenime. Visada piešiu gėles. Buvo sunku dovanoti dovanas, sunku įeiti ir sugriauti visą išpieštą emociją. Visada galvojau, ką jaučiu – ,,gaudžiau emocijas“.
„Norėjau šviesių spalvų. Gyvybės ratas sukasi. Labai mėgstu pavasarį. Dovanojau gamtos simbolius, kurie įprasmina. Nėra paprasta pasiūlyti dovaną. Nedrįsau eiti į ….“
„Nepatiko, ką nupiešiau. Spalvos nepatinka. Išdrįsau pasakyti, ko nenoriu. Pirmiausia tiesiau kelius pas kaimynus, stengiausi nepažeisti privatumo.“
,,Juoda spalva man ne su gedulu, o su žeme, gėlėmis susijusi. Laukiu pavasario. Niekam nedovanojau dovanų šiandien“.
,,Gavau paukštį giesmininką dovanų“.
„Atradau džiaugsmą brėžti brūkšnius kreidelės plokštuma, gaunasi tarsi autostrados tokios. Šviesi spalva suskamba tada, kai būna tamsesnių.“
„Snaigė ištirpsta, lieka lašas iš jos, ateina pavasaris. Raudona saulė, kraujas yra gyvybė, bendra dovana visoms. Dovanoti lengviau, priimti sunkiau, nes nežinai, ko nori.“
Dėkoju grupės dalyvėms, leidusioms pasidalinti savo mintimis ir darbais.
Teksto autorės: Irena Baltiejienė, Ernesta Galginaitė
Nuotraukų autorė Irena Baltiejienė